Aukštadvaris
-
Kitos reikšmės – Aukštadvaris (reikšmės).
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Aukštadvaris
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Trakų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Aukštadvario seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 977 (2011 m.) | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
AukštadvarisVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , 60 km į vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
Miestelyje stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominyko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Yra Aukštadvario regioninio parko direkcija. Išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais, veikia Aukštadvario vidurinė mokykla, Aukštadvario žemės ūkio mokykla, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius, mokykla-darželis „Gandriukas“, biblioteka, paštas (LT-21034), vandens jėgainė.
Turinys |
Geografija [taisyti]
Miestelis įsikūręs Verknės aukštupio dešiniajame krante, ties Pilaitės ežeru Aukštadvario moreniniame masyve Dzūkų aukštumoje. Miestelio pietryčiuose Verknė užtvenkta, sudaro Aukštadvario tvenkinį. Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje. Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Įkurtas Aukštadvario draustinis. Stūkso Kartuvių kalnas.
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
 |
SEMELIŠKĖS – 14 km Čižiūnai – 5 km |
|
|||||||||
| Gripiškės – 12 km STAKLIŠKĖS – 14 km JIEZNAS – 28 km |
|
TRAKAI – 30 km | |||||||||
| Totoriškės – 5 km ONUŠKIS – 14 km |
|||||||||||
Istorija [taisyti]
Žmonių čia gyventa jau III–I tūkstantmetyje pr. m. e. X–XIV a. ant piliakalnio buvo medinė pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis Navininkų gyvenvietė. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio teises. Jono palikuonis, 1640–1646 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Lackis 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.
1748 m. Aukštadvariui suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. prie dvaro veikė žuvininkystės ūkis. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė. 1864 m. Įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1866 m. uždarytoje bažnyčioje įsikūrė cerkvė, vienuolyno pastatuose – kareivinės; panaikinta parapija. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams.
XIX a. miestelis priklausė dvarininkams Malevskiams. 1913 m. pastatyta nauja bažnyčia, atkurta parapija. 1918–1940 m. veikė progimnazija, 1940–1949 m. gimnazija, 1923–1927 m. – dvimečiai mokytojų kursai, 1923–1941 m. buvusiuose vienuolyno rūmuose – mergaičių žemės ūkio mokykla, 1959–1980 m. – žemės ūkio technikumas, 1980–1989 m. vidurinė profesinė technikos mokykla, nuo 1994 m. veikia VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius.
Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje veikė sinagoga, buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė.[4]
1959–1960 m. suformuotas Aukštadvario tvenkinys. 1950–1992 m. tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, rezidavo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.
2008 m. patvirtintas Aukštadvario herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Aukštadvario valsčiaus centras | |
| XIX a. | ? | |
| 1919–1940 m. | Trakų apskritis | |
| 1950–1962 m. | Aukštadvario apylinkės centras | Jiezno rajonas |
| 1962–1995 m. | Trakų rajonas | |
| 1995– | Aukštadvario seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
XIV a. prie Pilaitės kalno ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai (pagal Navos ežerą).
Kadangi miestelis ėmė kurtis aplink kunigaikščių dvarą, kuris buvo įsikūręs ant piliakalnio (aukštas dvaras), todėl jis imtas vadinti kaip Aukštadvarys (arba Aukštdvarys). XVIII a. lotyniškuose raštuose Aukštadvaris vadintas Alta Aula [5].
Architektūra [taisyti]
Aukštadvario plano struktūra stačiakampė. Istoristinė, neogotikos bruožų turinti Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1913 m. Renesansinis Šv. Dominyko bažnyčios su mauzoliejine koplyčia ir vienuolyno ansamblis (manoma, suprojektavo italų architektai). Po 1960 m. rekonstrukcijos ansamblis prarado pirminį planą ir išorę.
Urbanistinis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti istoriškai susiklosčiusį senosios Aukštadvario miestelio dalies gatvių tinklą, bažnyčią, dominikonų vienuolyną su koplyčia, dvaro sodybą su parku ir tvenkiniais, miestelio aikštės šulinį, Aukštadvario piliakalnį, A. Mickevičiaus ąžuolą, Aukštadvario šaltinį ir senąją Verknės vagą.
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||
| 1862 m.*[3] | 1892 m.*[2] | 1895 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 251 | 500 | 634 | 711 | 815 | ||
| 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur. | 1974 m.[7] | 1979 m.sur. | 1984 m.[8] | ||
| 804 | 1 084 | 1 134 | 1 179 | 1 280 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2009 m. | 2011 m. | - | ||
| 950 | 1 031 | 1 047 | 977 | - | ||
|
||||||
|
||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
- Bronislovas Genzelis (1934–), filosofas, 1990 m. Nepriklausomybės akto signataras
- Aukštadvario dvare ir miestelyje atvykdavo ilsėtis poetas Adomas Mickevičius; vienas dvaro ąžuolų vadinamas Mickevičiaus ąžuolu.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Высокiй Дворъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7А (14) : Выговский — Гальбан. С.-Петербургъ, 1892., 550 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Высокiй Дворъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 573 psl. (rus.)
- ↑ Petras Gaučas ir kt. Aukštadvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 228 psl.
- ↑ Aukštadvaris. Lietuvių enciklopedija, I t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1953, T. 1: A, 132 psl.
- ↑ Aukštadvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 118 psl.
- ↑ Aukštadvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 461 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Stanislovas Buchaveckas ir kt. Aukštadvaris 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 135-136 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Aukštadvaris
- Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia
- Aukštadvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 478 psl.
- Bendruomenės tinklalapis
- Miesteliai.lt
- Žemėlapiai
- Kelionė po Aukštadvarį ir apylinkes
