Pajūrio Šaranta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pajūrio Šaranto departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Pajūrio Šaranto herbas

Pajūrio Šarantas (17) (pranc. La Charente-Maritime ) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Puatu-Šaranto regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – La Rošelis. Generalinės tarybos pirmininkas Klodas Belo (Claude Belot).

Departamente 5 apskritys, 51 kantonas, 25 municipaliniai susivienijimai ir 472 komunos. Plotas – 6 864 km². 1999 m. – 557 024 gyventojai, 81 gyv./km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant Oniso ir Sentonžo provincijų dalis. Iki 1941 m. rugsėjo 4 d. vadinosi Vidinis Šarantas. Keisti pavadinimą pareikalavo konjako eksportuotojai dėl savo produkcijos reputacijos.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno paleolite. Julijus Cezaris šiose apylinkėse rado santonų (santones) galų gentis, kurių sostinė buvo Mediolanumas. Jų vardas išlikęs Sento miesto pavadinime. Romos imperija krašte paliko amfiteatrus, kolonas, skulptūras, lino auginimo ir gyvojo vandens – konjako gamybos technologijas.

Viduramžiais kraštą nukariavo vizigotai. XI a. pastatyta La Rošelio tvirtovė ir uostas, su Hanzos sąjunga prekiavęs druska – baltuoju krašto auksu. Per Oniso ir Sentonžo uostus į šiaurę buvo išvežamas ir tuose kraštuose nematytas gėrimas – vynas. Vėliau dar viena eksporto preke tapo baltasis kalkakmenis. Iš jo padarytas ir Laisvės statulos Niujorke cokolis.

Naujaisiais amžiais krašte paplito protestantizmas, kalvinizmas, tačiau religiniai karai gerokai sugriovė krašto ekonomiką. Tik La Rošelis atsilaikė. Liudvikas XIII suteikė tikėjimo laisvę, tačiau po Liudviko XIV reformų nemažai gyventojų emigravo. Oniso ir Sentonžo gyventojai buvo vieni pirmųjų kolonistų, kūrusių Naująją Prancūziją. Kanados prancūzų kalboje yra nemažai žodžių, atėjusių iš puatvinų – sentonžų tarmės.

XIX a. pabaigoje viena svarbiausių ekonomikos šakų, ypač Ruajane tapo turizmas. Antrojo pasaulinio karo metais iš krašto buvo deportuoti žydai, todėl gerokai sumažėjo gyventojų. Karo pabaigoje Ruajanas buvo itin subombarduotas anglų ir amerikiečių aviacijos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pajūrio Šaranto departamentas ribojasi su Šaranto, De Sevro, Dordonės, Žirondos, ir Vandėjos departamentais. Departamentui priklauso Olerono, , Ė ir Madamos salos.

Aukščiausia vieta – 173 m. virš jūros lygio. Pakrantėje – 71 pliažas.

Iki Suržero ir La Rošelio ateina greitasis geležinkelis TGV. Kraštą kerta autostrados A10 (Paryžius – Bordo) ir A837 (Sentas-Rošforas).

Pagrindinės upės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • La Rošelis
  • Rošforas (Rochefort)
  • Sentas (Saintes)
  • Žonzakas (Jonzac)

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas okeaninis, švelnus, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis per metus svyruoja nuo 750 mm iki 950 mm. Saulėta būna apie 2300 valandų. Vidutinė metinė temperatūra 15 laipsnių C, nuo 5 °C sausio mėn iki 20 °C liepos mėn.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamente išplėtotas žemės ūkis. Gaminamas vynas (pino), konjakas, sviestas, sūriai. Nemažai jūros gėrybių perdirbimo įmonių. Savo indėlį į krašto ekonomiką įneša prekybos ir žvejybos uostai.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Turizmas – viena pagrindinių ekonomikos šakų, departamentas – pagrindinė atostogų vieta Atlanto pakrantėje tiek prancūzams, tiek užsieniečiams.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Klodas Belo, Žanas Gi Branžeras ir Mišelis Dublė, Atstovų rūmuose – 5 nariai. Generalinę tarybą sudaro 51 narys, kurie renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
La Rošelis 184 728 818 15 57
Rošforas 161 340 1528 13 79
Sentas 108 989 1546 9 107
Sen Žan Dangelis 50 292 1442 7 115
Žonzakas 51 675 1530 7 114

Prefektai[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. – Jacques Reiller

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Pajūrio Šaranta – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka