Pajūrio Sena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pajūrio Senos departamentas Prancūzijos žemėlapyje


Pajūrio Sena (76) (pranc. La Seine-Maritime) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės vakaruose, Aukštutinės Normandijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Ruanas (Rouen). Generalinės tarybos pirmininkas Didjė Mari (Didier Marie).

Departamente 3 apskritys, 69 kantonai, 40 municipalinių susivienijimų ir 745 komunos. Plotas – 6278 km². 1999 m. – 1 239 138 gyventojų, 197 gyv./km² .

Turinys

Istorija [taisyti]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, į penkias dalis padalijus Normandijos provinciją. Iki 1955 m. buvo vadinamas Vidine Sena. 2005 m. įvykusiame referendume gyventojai pasirinko naują pavadinimą – Seinomarins.

Geografija [taisyti]

Pajūrio Senos keliai

Pajūrio Senos departamentas ribojasi su Somos, Uazos, Ero departamentais ir La Manšu.

Pagrindiniai miestai [taisyti]

  • Ruanas (Rouen) – 106 592 gyventojai (1999 m.)
  • Havras (Le Havre) – 190 905 gyventojai
  • Djepas (Dieppe) – 34 653 gyventojai
  • Fekampas (Fécamp) – 21 027 gyventojai
  • Elbefas (Elbeuf) – 16 666 gyventojai

Klimatas [taisyti]

Klimatas okeaninis, su didele Atlanto įtaka. Departamento rytuose temperatūra žiemą būna žemesnė, vasarą – aukštesnė, negu pakrantėje.

Ekonomika [taisyti]

Žemės ūkis gamina nemažai linų, mėsos ir pieno. Išvystyta žuvininkystė ir žvejyba.

Pramonė skirta daugiausiai laivų statybai ir uostams aprūpinti. Yra naftos perdirbimo įmonių, gaminami automobiliai Reno (Sanduvilis ir Kleonas).

Turizmas [taisyti]

Išplėtota jūrų turizmo infrastruktūra. Departamente keliolika senų vienuolynų ir abatijų, kelios viduramžių pilys, Normandijos gamtos regioninis parkas.

Politika [taisyti]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 6 senatoriai, Atstovų rūmuose – 12 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 69 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys [taisyti]

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Djepas 227 169 3055 20 350
Havras 403 298 1330 20 176
Ruenas 608 671 1893 29 219

Prefektai [taisyti]

  • 2004 m. – Daniel Cadoux
  • 2006 m. – Jean-François Carenco

Nuorodos [taisyti]


Prancūzijos departamentai Prancūzija
Aljė × Ardėnai × Ardešas × Arježas × Atlanto Luara × Atlanto Pirėnai × Aukštutinė Garona × Aukštutinė Korsika × Aukštutinė Luara × Aukštutinė Marna × Aukštutinė Savoja × Aukštutinė Sena × Aukštutinė Sona × Aukštutinės Alpės × Aukštutiniai Pirėnai × Aukštutinio Provanso Alpės × Aukštutinis Reinas × Aukštutinis Vjenas × Averonas × Belforo teritorija × De Sevras × Dordonė × Dromas × Du × Ena × Enas × Endras × Endras ir Luara × Eras × Eras ir Luara × Esonas × Finisteras × Garas × Hero × Ilis ir Vilenas × Ivlinas × Izeras × Jonas × Jura × Kalvadosas × Kantalis × Korezas × Kot d'Armoras × Kot d'Oras × Krezas × Landai × Luara × Luaras ir Šeras × Luarė × Lo × Lo ir Garona × Lozeras × Majenas × Manšas × Marna × Marnos slėnis × Menas ir Luara × Mertas ir Mozelis × Mezas × Morbihanas × Mozelis × Njevras × Obas × Odas × Ornas × Pa de Kalė × Pajūrio Alpės × Pajūrio Sena × Pajūrio Šaranta × Paryžius × Pietų Korsika × Piui de Domas × Rytų Pirėnai × Rona × Ronos delta × Sartas × Savoja × Sena ir Marna × Sena-Sen Deni × Soma × Sona ir Luara × Šaranta × Šeras × Šiaurė × Tarnas × Tarnas ir Garona × Uaza × Uazos slėnis × Varas × Vandėja × Vjenas × Vogėzai × Vokliūzas × Žemutinis Reinas × Žeras × Žironda

Užjūrio departamentai: Gvadelupa × Martinika × Prancūzijos Gviana × Reunjonas

Prancūzijos regionai Flag of France.svg
Akvitanija | Aukštutinė Normandija | Bretanė | Burgundija | Centras | Elzasas | Franš Kontė | Il de Fransas | Korsika | Langedokas-Rusijonas | Limuzenas | Lotaringija | Luaros kraštas | Overnė | Pietūs-Pirėnai | Pikardija | Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas | Puatu-Šarantos | Rona-Alpės | Šampanė-Ardėnai | Šiaurė-Pa de Kalė | Žemutinė Normandija

Vikiteka