Tunisas

Šis straipsnis apie Tuniso valstybę. Apie Tuniso miestą skaitykite straipsnyje Tunisas (miestas)

الجمهرية التونسية El-joumhouriyya et-Tounisiyya

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė	Tunisas
Didžiausias miestas	Tunisas
Valstybės vadovai	Fouad Mebazaa laikinasis prezidentas Mohamed Ghannouchi ministras pirmininkas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	163 610 km² (89) 5 %
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	10 175 014 (78) 62,19 žm./km² (105)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 87,88 mlrd. $ (61) 8 600 $ (72)
Valiuta	Tuniso dinaras
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +1 UTC +2
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Prancūzijos 1956 m. kovo 20 d.
Valstybinis himnas	Tuniso himnas
Interneto kodas	.tn
Šalies tel. kodas	216

Tunisas yra musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Jis ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose.

Tunisas yra populiari tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Tuniso istorija

Tunisas yra apgyvendintas nuo priešistorinių laikų, žmonių gyvenimo pėdsakai čia randami nuo paleolito. Pirmaisiais Tuniso gyventojais laikomi berberai. Berberų pagrindinės gyvenvietės yra įsikūrusios Atlaso kalnuose. Į Kalnus berberai pasitraukė siekdami išvengti prievartinio vertimo musulmonais. Istoriškai buvo susiklostę, kad berberai iš Romos imperijos buvo perėmę krikščionybę.

Politinė sistema

2011 m. įvyko perversmas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Tuniso administracinis suskirstymas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Tuniso geografija

Tunisas yra šiaurės Afrikos valstybė, kurios pakrantę skalauja Viduržemio jūros vandenys. Pietuose šalis ribojasi su Libija, o vakaruose – su Alžyru.

Nors šalies teritorija yra nedidelė (163 610 m²), Tunisas pasižymi kraštovaizdžio įvairove: Atlaso kalnai (aukščiausias taškas – 1544 m Šambi kalnas), lygumos ir stepės, druskos ežerai ir Sacharos smėlynai.

Didžiausi miestai :

• Tunisas
• Sfaksas
• Susas
• Kairuanas
• Bizerta
• Gabesas

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Tuniso ekonomika

Tuniso ekonomika glaudžiai siejama su turizmu. Pagrindiniai turizmo miestai yra išsidėstę pakrantėje: Port El Kantauis, Susas, Monastyras. Dėl šiltų žiemų bei istorinių, kultūrinių paminklų per metus Tunisą aplanko apie 5 mln. turistų.

Taip pat Tunisas eksportuoja naftą bei dujas, taip pat tekstilės bei žemės ūkio produktus. Beveik visa šalies pramonė sutelkta sostinėje bei jos apylinkėse. Apie 50 % Tuniso teritorijos yra naudojama žemės ūkio paskirties veiklai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Tuniso demografija

Šalies sostinės Tuniso panorama

98 % Tuniso gyventojų yra arabai, kalbantys tunisietišku arabų kalbos dialektu. Populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka daugelis išsilavinusių tunisiečių. Nors neturi jokio oficialaus statuso, prancūzų kalba yra naudojama švietimo sistemoje, spaudoje ir versle. Mokykloje prancūzų kalba yra mokoma nuo 8 metų, o anglų - nuo 12. Mažiau nei 1 % gyventojų yra berberai, daugiausiai kalbantys savo berberų kalbų grupei priklausančia kalba. Tiesa, daug daugiau yra iš berberų kilusių žmonių. Taip pat maždaug 1 % sudaro europiečiai, daugiausiai prancūzai ir italai. Nuo XIX amžiaus pabaigos iki nepriklausomybės paskelbimo, Tunise europiečių buvo daug daugiau. 1956 m., kai buvo paskelbta nepriklausomybė, šalyje jų gyveno apie 255 000, bet vėliau didžioji europiečių dalis išvažiavo. Panaši situacija yra ir su žydais: 1948 m. šalyje jų buvo apie 105 000, bet iki 2003 m. Tuniso žydų populiacija sumažėjo iki maždaug 1 500.

Romos katalikų katedra Tuniso mieste

Pasak 2004 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Tunise yra 74,3 % (vyrų - 83,4 %, moterų - 65,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė šalyje yra 75,78 metų (vyrų - 73,98 m., moterų - 77,7 m.) - beveik metais didesnė nei Lietuvos. Palyginus su kitomis Afrikos valstybėmis, ypač esančiomis piečiau, Tunisas turi mažą gimstamumą. 14 metų bei jaunesni žmonės sudaro 22,7 % visų šalies gyventojų - daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (15,44 %), bet daug mažiau nei daugelyje kitų Afrikos valstybių. 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 7,2 % Tuniso populiacijos.

Religija

98-99 % Tuniso gyventojų yra musulmonai, daugiausia sunitai. Taip pat šalyje yra maždaug 25 000 krikščionių (daigiausiai katalikų) ir 1 500 judėjų. Patikimų šaltinių apie praktikuojančių religijas žmonių skaičių nėra, bet manoma, kad ateistai sudaro nemenką visų gyventojų dalį, didžiausią, tarp šiaurės Afrikos valstybių.

Nors Islamas yra oficiali šalies religija ir pagal įstatymus šalies prezidentas privalo būti musulmonu, Tunise yra pakankamai didelė religijos laisvė, kurią saugoja ir konstitucija. Daugelis tunisiečių toleruoja kitų religijų praktikavimą ir dažniausiai apie tikėjimą neklausia.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Tuniso kultūra

Kita informacija

• Tuniso ryšiai
• Tuniso transportas
• Tuniso karinės pajėgos
• Tuniso tarptautiniai santykiai
• Tuniso šventės

Nuorodos

• Rekomendacija vykstantiems į Tunisą Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje

---

Šalių sąrašas | Afrika

Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongo Demokratinė Respublika | Kongo Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pietų Sudanas | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys

Priklausomos teritorijos Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara

Vikiteka

Vikižodynas