Sona ir Luara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sonos ir Luaros departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Sonos ir Luaros herbas

Sona ir Luara (71) (pranc. Saône – et-Loire) – Prancūzijos departamentas šalies centrinėje dalyje, Burgundijos regione, vadinamas Sonos ir Luaros upių vardu. Administracinis centras – Makonas (Mâcon). Generalinės tarybos pirmininkas Kristofas Sirugas (Christophe Sirugue) (PS).

Departamente 5 apskritys, 57 kantonai, 40 municipalinių susivienijimų ir 573 komunų. Plotas – 8 575 km². 1999 m. – 544 893 gyventojai, 64 gyv./km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Sudarytas iš dalies Breso ir Burgundijos provincijų departamentas neturi bendros istorijos ir nėra vientisas geografiškai.

2003 m. Generalinė taryba nutarė, kad departamentas turėtų vadintis Pietų Burgundija (Bourgogne – du – sud), nes dabartinis painioja turistus, kurie čia ieško Luaros slėnio pilių. Tačiau opozicija pareiškė, kad tada turistai čia ieškos Viduržemio jūros. Nors sprendimas nepriimtas, turistiniuose leidiniuose Pietų Burgundijos pavadinimas jau naudojamas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sonos ir Luaros departamentas ribojasi su Nievro, Kot Doro, Juros, Eno, Ronos, Luaros ir Aljė departamentais. Tai septintas pagal dydį Prancūzijos departamentas ir gausiausiai apgyvendintas departamentas Burgundijos regione.

Departamento rytuose driekiasi Autunois kalvos, regionas aplink Otuną, Šarolį ir Makoną. Per centrinę departamento dalį iš šiaurės į pietus plačia lyguma teka Sona, kuri prie Liono įteka į Roną, o pastaroji į Viduržemio jūrą. Luara teka priešinga kryptimi ir įteka į Atlanto vandenyną. Centrinis kanalas jungia Soną ir Luarą tarp Šalono prie Sonos and Digoin ir taip sudaro vandens kelią nuo Viduržemio jūros iki Atlanto vandenyno. Rytinėje departamento dalyje yra šiaurinė Breso lygumos dalis. Vakaruose yra pramoninė departamento širdis – Le Creusot ir Montceau-les-Mines.

Iš šiaurės į pietus departamentą kerta automagistralė A6, iš rytų į vakarus – RCEA (Centras-Atlantas), greitasis geležinkelis TGV Paryžius-Lionas su dviem stotimis Krezo ir Makone.

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Makonas (Mâcon) – 34 469 gyventojų (1999 m.)
  • Otunas (Autun) – 16 419 gyv.
  • Šalonas prie Sonos (Chalon – sur-Saône) – 50 124 gyv.
  • Šarolis (Charolles) – 3 392 gyv.
  • Luanas (Louhans) – 6 237 gyv.

Didžiausios upės[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas pusiau kontinentinis, su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis ir vynuogininkystė. Gaminami daugelis Burgundijos vyno rūšių.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Lankytini objektai:

  • Breso plynaukštė su gražiais peizažais
  • Makono kalnai
  • Šarolio kalnai
  • Morvano kalnas
  • Kluni vienuolynas
  • Taizė

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Sonos ir Luaros departamentui Prancūzijos senate atstovauja 3 senatoriai, Atstovų rūmuose – 6 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 57 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Luanas 48.520 1248 39 8 79
Makonas 106.089 1200 88 10 124
Otunas 94.988 1900 50 11 83
Šalonas prie Sonos 193.090 1726 112 15 151
Šarolis 102.205 2500 41 13 136

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sona ir Luara – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka