Kongo Demokratinė Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
République Démocratique du Congo
Kongo Demokratinės Respublikos vėliava Kongo Demokratinės Respublikos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kongo Demokratinė Respublika žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Kinšasa
Didžiausias miestas Kinšasa
Valstybės vadovai Žozefas Kabila (Joseph Kabila)
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 345 410 km² (12)
3,3 %
Gyventojų
 – 2011 (progn.)
 – Tankis
 
71 712 867 (19)
29,3 žm./km² (182)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
44,60 mlrd. $ (83)
700 $ (187)
Valiuta Kongo frankas (CDF)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1 iki +2
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Belgijos
1960 m. birželio 30 d.
 
Valstybinis himnas Kongo Demokratinės Respublikos himnas
Interneto kodas .cd
Šalies tel. kodas 243

Kongo Demokratinė Respublika (nuo 1971 iki 1997 m. Zairas, kartais vadinama Kongas-Kinšasa, siekiant išskirti nuo bendravardės Kongo valstybės su sostine Brazaviliu) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kongo Respublika, Centrinės Afrikos Respublika, Pietų Sudanu, Uganda, Ruanda, Burundžiu, Zambija, Angola ir Gvinėjos įlanka.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos istorija.
Istorija iki XIX a.: Kongo civilizacija, Afrikos savanų valstybės

Dabartinė Kongo Demokratinės Respublikos teritorija susiformavo XIX a. pabaigoje, ją kolonizavus Belgijai. Iki tol skirtingose teritorijos dalyse klestėjo atskiri kultūriniai židiniai. Seniausi gyventojai buvo pigmėjai. Vėliau, per bantų migraciją, juos išstūmė bantų gentys. Šios migracijos metu tarp 2000 m. pr. m. e. ir 500 m. e. m. bantai kėlėsi į dabartinę šalies teritoriją iš šiaurės vakarų. Vėliau į šią teritoriją taip pat migravo Sudano Darfuro ir Kordofano regionų gyventojai iš šiaurės rytų bei Rytų Afrikos gyventojai (į rytinius regionus). Dėl šių migracijų susidarė gana marga etninė šalies struktūra.

Vakarinė dabartinės KDR teritorijos dalis kartu su pietinės Kongo respublikos ir šiaurinės Angolos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis. Nuo XIII a. čia klestėjo Kongo imperija, formavosi bakongų etninė grupė. Nuo XVI a. bakongai pirmieji užmezgė ryšius su portugalais, prasidėjo tamprūs kultūriniai ryšiai, vėliau peraugę į intensyvią vergų prekybą. Iš šių teritorijų portugalai išgabeno daugybę juodaodžių vergų į savo koloniją Brazilijoje.

Kitas svarbus kultūros židinys buvo Upembos įduba KDR pietinėje dalyje. Jau V a. čia įsižiebė Upembos kultūra, kurios atstovai vykdė intensyvią prekybą dideliame Afrikos regione. XVI a. pabaigoje iš šios kultūros išsivystė Lubos karalystė su sakralizuotų vadų mulopvių kultu ir sudėtinga hierarchine politine struktūra. Pradedant XVII a. aukštesnė Lubos kultūra buvo perduodama kitoms savanų gentims Lundos ir Katangos plynaukštėse. Čia susiformavo teokratinės Lundos, Kazembės, Kubos, Bembos ir kitos imperijos, apėmusios visą pietinę dabartinės KDR dalį, o taip pat teritorijas Zambijoje, šiaurės rytų Angoloje. XIX a. viduryje dauguma šių imperijų patyrė ngunių invazijas iš pietų, suahilių pirklių hegemoniją iš rytų.

Trečiasis kultūrinis židinys buvo šiaurės rytinėje KDR dalyje, Azandės plynaukštėje, kur valstybinius junginius sukūrė azandžiai. Jų kultūrą stipriai veikė islamiškos afrikinės kultūros šiaurėje. Tačiau didžioji KDR teritorijos dalis, ypač šiaurinė, apaugusi tankiais atogražų miškais, išliko necivilizuota, čia valstybiniai junginiai nesusikūrė.

XIX a. pabaigoje po Livingstono tyrinėjimų belgai, konkuruodami su portugalais pietuose ir prancūzais šiaurėje atplėšė sau didelę dalį teritorijos, kuri tapo Laisvąja Kongo valstybe, o vėliau – Belgijos Kongu.

Po nepriklausomybės 1960 m. susiformavo daugiatautė KDR valstybė, kurios kultūriniai ir ekonominiai skirtumai yra milžiniški. Netrukus po nepriklausomybės, 1965 m. šalies prezidentu tapo Mobutu Sese Seko, išlaikęs šį postą iki 1997 m. Šaltajame kare jis palaikė Amerikos pusę, tačiau šalyje įsitvirtino diktatūra, korupcija ir asmenybės kultas. Kultūrinė įvairovė inspiravo nuolatinius etninius konfliktus, kurie ypač paaštrėjo po Šaltojo karo ir susilpnėjus diktatūrai. Šie konfliktai 1996 m. išaugo į Kongo konfliktą. Antrasis Kongo karas (1998–2003 m.) dėl žmonių netekčių dar yra vadinamas Afrikos pasauliniu karu. Nepaisant to, kad karas pasibaigė, rytiniuose šalies rajonuose tęsiasi konfliktai (Iturio knfliktas, Kivu konfliktas ir t. t.), ir šalis išlieka karo būsenoje.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Po nepriklausomybės iškovojimo Kongas buvo valdomas autoritariškai. 2006 m. vasario 18 d. įsigaliojo nauja konstitucija ir numatyti pirmieji laisvi rinkimai po 40 metų. JAV valstybės departamento vertinimu naujoji konstitucija sukūrė balansą tarp valdžios šakų, užtikrina mažumų apsaugą ir vystymąsi ir nustato prezidento pareigoms apribojimą dvejomis kadencijomis.

Rinkimai keletą kartų buvo atidėti ir tiksli jų data nėra aiški. Po rinkimų datos atidėjimo 2005 m. sausio mėn. kilo riaušės.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Šalis administraciškai padalinta į 11 provincijų. 2006 m. priėmus naują konstituciją, esamos provincijos turėjo būti išskirstytos į 26 provinijas, tačiau šis pakeitimas dar neįsigaliojo.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kongo upė
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos geografija.

Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užima Kongo baseinas − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra Lundos plynaukštė (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yra Rytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruvenzorio masyvas). Į šiaurę nuo Kyvaus ežero yra vulkaniniai Virungos kalnai (Karisimbio viršūnė, 4507 m) su veikiančiais Niamuragiros ir Niragongo vulkanais. Aukščiausia vieta – Stenlio kalnas (5109 m).

Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus.

Didžiausios upės yra Kongas ir jo intakai: Aruvimis, Ubangis, Lomamis, Lulonga, Rukis, Kasajus. Kongo baseinui priklauso 9/10 Kongo Demokratinės Respublikos ploto.

Rytinėse pasienio sprūdinėse įdubose yra Alberto, Eduardo, Kyvaus, Tanganikos, Mveraus, Mai Ndombės (Leopoldo II) ir Tumbos ežerai.

Ekvatorinėje šalies juostoje − drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana.

Veisiasi antilopės, buivolai, drambliai, raganosiai, zebrai, žirafos, okapijos, liūtai, leopardai, gepardai, šakalai, hienos. Miškuose daug beždžionių, gyvačių, pelkėse − hipopotamų. Paplitusi musė cėcė, maliariniai uodai.

Yra keletas nacionalinių parkų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: Virungos nacionalinis parkas, Garambos nacionalinis parkas, Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas, Okapio laukinės gamtos rezervatas, Salongos nacionalinis parkas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos ekonomika.

Nepaisant to, kad tik apie 3 % šalies žemių tinkamos dirbti, dalis darbo jėgos susitelkusi ties žemės ūkiu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai, batatai, kukurūzai, ryžiai, riešutai, bananai ir ankštiniai augalai. Gaminama guma, kava, medvilnė, apdirbama arbata, cukranendrės, palmių produktai, daugiausia eksportui. Auginamos ožkos, avys, galvijai.

Kasamas varis, kobaltas, cinkas, manganas, uranas, alavo rūda, anglis, auksas, sidabras, deimantai. Netoli Kongo upės žiočių yra dideli naftos telkiniai.

Kongo Demokratinės Respublikos gamintojai apdirba varį, cinką ir alavo rūdą, perdirba naftą, gamina pagrindines vartojimo prekes, tokias kaip alkoholiniai gėrimai, apranga, avalynė, cementas.

Eksportuojami deimantai, nafta, kobaltas, kava, palmių produktai, guma. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Belgija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Pietų Afrika.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kongo Demokratinės Respublikos gyventojų amžiaus piramidė rodo, kad šalies gyventojai vidutiniškai yra labai jauni. Net pusė šalies gyventojų yra jaunesni nei 16,4 metų.[1]

Nepaisant karo, nuo 1997–2009 m. šalies populiacija išaugo nuo 46,7 milijonų iki 68,7 milijonų. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Kongo Demokratinės Respublikos metinis populiacijos prieaugis yra net 3,2 % – aštuntas didžiausias tarp pasaulio valstybių.[1]

Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 67,2 % (vyrų – 80,9 %, moterų – 54,1 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 54,36 metų (vyrų – 52,58 m., moterų – 56,2 m.).[1] Gyventojų amžiaus struktūra: [1]

  • 0-14 metų: 46,9 %
  • 15-64 metų: 50,6 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)

Kongo Demokratinė Respublika užima 16 vietą pasaulyje pagal AIDS/ŽIV paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris, anot 2003 m. apskaičiavimų, yra 4,2%. Per metus nuo šios ligos miršta maždaug 100 000.[1]

2006 m. Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą, kad moterų žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimui šalyje nėra teikiamas prioritetas.[2] Rytinėje valstybės dalyje išprievartavimų ir kitokios seksualinės prievartos dažnumas ir intensyvumas yra apibūdinamas kaip didžiausias pasaulyje.[3] Karo metu moterys neretai laikomos kaip seksualinės vergėmis kareiviams. Moterys šalyje nėra lygios vyrams ir įstatymiškai.

Etninė ir kalbinė įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Šalyje yra identifikuota daugiau nei 250 etninių grupių ir 242 vietinės kalbos. Dauguma jų priskiriamos bantu tautoms, kurios yra apgyvendinę didžiąją dalį šalies teritorijos. Vakarinėje šalies dalyje svarbiausios etninės grupės yra bakongai (trečia pagal dydį etninė grupė, sudaranti 12% šalies gyventojų), bajakai, bapende. Pietinėje šalies dalyje gyvena balubai (gausiausia etninė grupė, sudaranti 18% šalies gyventojų), balundai, bembai, tabvai ir kt. Rytinės dalies (Didžiųjų Ežerų regiono) svarbiausios etninės grupės yra bavirai, balegai ir kt.

Valstybėje paplitusios lingua franca

Bantai sudaro daugumą ir tankiuose atogrąžų miškuose (Kongo džiunglėse), dengiančiuose didesnę dalį teritorijos. Čia svarbiausia etninė grupė yra mongai (antra pagal dydį etninė grupė, sudaranti 17% šalies gyventojų), kurie gyvena susiskaidę į daug smulkių genčių. Be jų čia gyvena smulkesnės bantų tautelės, o ypač atokiuose regionuose – senieji šalies gyventojai pigmėjai (jie tesudaro 1% šalies gyventojų).

Be bantų tautų, šiaurinis šalies pakraštys yra apgyvendintas Centrinio Sudano kalbomis kalbančių tautų. Tarp jų yra ngbandžiai, ngbakai, azandžiai, moru, mangbetu ir kt. Labai negausiai, daugiausia rytiniuose regionuose, gyvena nilotai.

Nuo kolonijinių laikų šalyje gyvenantys belgai tesudaro 0,1% šalies gyventojų (apie 60,000).

Gyventojams susikalbėti padeda platus prancūzų kalbos paplitimas bei keturios kitos Lingua franca, naudojamos skirtingose šalies dalyse. Kituba kalba (gimininga kikongo) paplitusi vakariniuose šalies regionuose, čiluba (gimininga kiluba) – giliau grašto gilumoje, kisuahili – rytiniuose ir pietiniuose, o lingala – tarp džiunglių tautų.

Religinė įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Pasiskirstymas pagal religiją:[1]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos kultūra.

Liaudies architektūrai būdinga stačiakampio arba kvadrato plano moliu drėbtos arba pintos trobelės; jų stogai kūgiški, pagaminti iš žolių ir šakų. Daromi medžio dirbiniai, įvairūs papuošalai, ginklai, muzikos instrumentai. Nuo seno kuriamos medinės skulptūros: statiškos bakubų skulptūros, ekspresyvios baulbų moterų figūrėlės, stilizuotos lulėjų, apibendrintos bajakų, groteskiškos basokų skulptūros. Gaminamos savitos ritualinės kaukės. Nuo XX a. pr. atsirado molbertinė tapyba.

Kongo tautų kūryba pradėta užrašinėti nuo XIX a. Vėliau pradėjo rastis vietinė literatūra, ypač nuo XX a. vid. Jai būdingos nacionalinio išsivadavimo, panafrikanizmo, romantinio nacionalizmo, kimbangizmo temos (žymiausi atstovai – Antoine-Roger Bolamba, Patrice Lumumba, Paul Lomami-Tshibamba ir kt.).

Konge išsivystė savita muzika, kuri nulėmė muzikines tradicijas didelėje dalyje Afrikos. Čia iš kubietiškos rumbos, merengės ir vietinės muzikos išsivystė soukous stilius, kurį labiausiai išpopuliarino atlikėjas Papa Wemba.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kongo Demokratinė Respublika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kongo Demokratinė Respublika

Žemėlapiai:

Laikas ir orai