Rona (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rona
Rhône
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Overnė-Rona-Alpės Overnė-Rona-Alpės
Administracinis centras Lionas
Apskritys 2
Kantonai 13
Komunos 208
Departamento tarybos prezidentas Christophe Guilloteau (LR)
Gyventojų (2016) 1 835 903 (4)
Plotas 2 715 km²
Tankumas (2016) 676 žm./km²
ISO 3166-2 FR-69D
Tinklalapis www.rhone.fr
Vikiteka RonaVikiteka

Rona (pranc. Le Rhône, provans. Rôno) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Overnės-Ronos-Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, tekančia departamento teritorija. Administracinis centras – Lionas (į sudėtį neįeina).

Departamentą sudaro 2 apskritys, 13 kantonų, 208 komunos. Plotas – 2715 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ronos departamentas ribojasi su Eno, Ardešo, Luaros, Izero, Sonos ir Luaros departamentais.

Ronos departamento teritoriją iš šiaurės riboja Božolė kalnai, iš pietų – Liono kalnai, iš rytų – Sonos lyguma ir Ronos slėnis.

Pagrindiniai miestai:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamente susiklosčiusi darni visų trijų ekonomikos sluoksnių struktūra. Visame pasaulyje garsus Božolė vynas, gaminamas Božolė regione. Aukštutiniame Božolė klesti medienos apdirbimo pramonė. Liono technopolyje gaminama medicinos įranga, aukštųjų technologijų elektronika ir dalys, lengvieji automobiliai. Venisjė garsėja Reno (Renault) sunkvežimiais ir autobusais. Departamento pietuose sukoncentruota chemija|chemijos pramonė. Todėl tekstilės pramonės, kuria anksčiau garsėjo kraštas, krizė turėjo mažą poveikį gyvenimo lygiui.

Trečiajam sektoriui atstovauja pasaulyje garsūs bankai Lyonnaise de Banque-CIC, Crédit Lyonnais, Banque populaire. Ekonomikoje nedidelė dalis tenka turizmui, tačiau pajamos iš jo viršija kitų regionų pajamas, nes krašte daug lankytinų objektų, graži gamta, be to populiarus krašte ir kulinarinis turizmas.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 atstovų. Generalinę tarybą sudaro 50 narių.

Prefektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1800 m. – Raymond de Verninac de Saint-Maur
  • 1810 m. – Pierre-Marie Taillepied de Bondy
  • 2005 m. – Jean-Pierre Lacroix

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]