Šiaurė (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiaurės departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Šiaurės herbas

Šiaurė (59) (pranc. Le Nord) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Šiaurės-Pa de Kalė regione. Administracinis centras – Lilis (Lille). Generalinės tarybos pirmininkas Bernaras Derosjė (Bernard Derosier).

Departamente 6 apskritys, 79 kantonai, 51 municipalinis susivienijimas ir 652 komunos. Plotas – 5 743 km². 1999 m. – 2 577 000 gyventojai, 449 gyv./km² .

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Herbo pagrindu tap Flandrijos herbas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Departamento planas

Šiaurės departamentas ribojasi su Pa de Kalės, Esno, Somos departamentais, Belgija ir Šiaurės jūra.

Departamento teritoriją kerta kanalas Diunkerkas – Esko ir Deulio (La Deûle) kanalas, naudojami laivybai. Didžiausia upė – Izeras.

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lilis (Lille) – 178 657 gyventojai (1999 m.)
  • Avesnas (Avesnes – sur-Helpe) – 5 003 gyventojai
  • Kambrė (Cambrai) – 33 716 gyventojų
  • Duė (Douai) – 42 796 gyventojai
  • Diunkerkas (Dunkerque) – 70 850 gyventojų
  • Valansjenas (Valenciennes) – 40 198 gyventojai

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas okeaninis, didelė Šiaurės jūros įtaka.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės ūkis pirmaujantis visoje Prancūzijoje pagal gamybos apimtis gyvulininkystėje ir daržininkystėje.

Lilis nuo seno garsėjo medvilnės, lino, vilnos apdirbimo pramone, tekstilės įmonėmis. Tačiau po 1970 m. ekonomikos krizės daugelis šių įmonių perkeliama į pigesnės darbo jėgos užsienio šalis.

Pagrindinė pramonės ekonomikos šaka ilgą laiką buvo akmens anglis, jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti 1841 m. 1875 m. atvertas ir pietinis baseinas. 1880 m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, 1913 m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, 1925 m. – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo lenkai, kurie pamažu integravosi į regioną. 1930 m. pasiektas absoliutus rekordas – 35 mln.t.

Po Antrojo pasaulinio karo šachtos nacionalizuotos, gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960 m. anglių panaudojimas energetikoje ir geležinkeliuose sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.

Vis dar plėtojama metalurgija, geležinkelio lokomotyvų ir vagonų gamyba greitajam traukiniui TGV. Yra sunkiosios ir lengvosios chemijos gamybos įmonių.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Turizmas daugiausiai susietas su jūra ir sportu.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 11 senatorių, Atstovų rūmuose – 24 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 79 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Avesnas 238 466 1408 12 151
Duė 246 987 477 7 64
Diunkerkas 379 702 1443 16 115
Kambrė 158 845 902 7 116
Lilis 1 182 026 879 28 124
Valansjenas 348 994 9 82

Prefektai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2002 m. – Jean-Pierre Richer

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka