Viena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viena
vok. Wien
   Wien 3 Wappen.svg      Flag of Wien.svg   
Parlamentsgebäude.jpg
Austrijos parlamento rūmai Vienoje

Viena
48°12′30″N 16°22′20″E / 48.20833°N 16.37222°E / 48.20833; 16.37222 (Viena)Koordinatės: 48°12′30″N 16°22′20″E / 48.20833°N 16.37222°E / 48.20833; 16.37222 (Viena)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Austrijos vėliava Austrija
Žemė: Vienos miesto žemė
Meras/Gubernatorius: Michael Häupl
Gyventojų (2009[1]): 1 697 982
Plotas: 414,9 km²
Tankumas (2009[1]): 4 093 žm./km²
Altitudė: 190 m
Pašto kodas: 1010–1239, 1400, 1450
Tinklalapis: www.wien.gv.at
Commons-logo.svg Vikiteka: VienaVikiteka
Kirčiavimas: Víena
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1033

Viena (vok. Wien) – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir tuo pačiu viena iš devynių Austrijos žemių. Pagal gyventojų skaičių Viena yra dešimtas pagal dydį miestas Europos sąjungoje. Mieste reziduoja kai kurios tarptautinės organizacijos (JTO, TATENA, OPEC ir kt.).

Šimtmečiais Viena buvo Habsburgų dinastijos rezidencija. Taip miestas tuo metu išsivystė į vieną iš Europos kultūros ir politikos centrų. 2001 m. Vienos senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

J. Sobieskis Kalenbergo mūšyje prie Vienos, Juliusz Kossak paveikslas

Archeologiniai radiniai rodo, kad jau paleolito laikais Vienos teritorijoje buvo apsistoję ir jau nuo neolito, Vienos baseine nuolatos gyveno žmonės. Bronzos amžiuje gyvavo Laidojimo laukų kultūra, geležies amžiujeHalštato kultūra. Iš keltų laikų yra žinomas opidumas ant Leopoldo kalvos ir keltų gyvenvietė, kuri buvo vadinama Vedunia. I a. dabartiniame Vienos miesto centre prie Dunojaus romėnai įkūrė karinę stovyklą Panonijos provincijos sienos apsaugai, apsuptą civilių miesto Vindobona. Romėnai čia buvo įsikūrę iki V a.. Per didijį tautų kraustymasį jie buvo išstumti iš regiono.

Prie sienos su Vengrija 976 m. Babenbergai įkūrė Ostarrîchi markgrafystę, kurioje taip pat buvo Viena. Jau XI a. Viena buvo svarbus prekybos miestas ir 1155 m. ji tapo sostine. Po vienerių metų Austrijai buvo suteiktas hercogystės statusas, ir Viena tapo hercogo rezidencija. Nuo 1282 m. valdžią perėmė Habsburgai. Miestą jie labai puoselėjo ir plėtė. 1365 m. buvo įkurtas iki dabar egzistuojantis, pats seniausias vokiškai kalbančiose šalyse Vienos universitetas.

Du kartus Viena buvo apgulta Osmanų imperijos. Pirma apgultis įvyko 1529 m. rugpjūčio 27spalio 14 d., o antroji 1683 m. liepos 14rugsėjo 12 d. 1683 m. rugsėjo 12 d. prie Vienos jungtinės ATR ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos Jono Sobieskio, sutriuškino osmanus (Kalenbergo mūšis). Šia pergale Osmanų imperijos puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas ir osmanai buvo išvaryti net iš dalies Vengrijos.

Vienos balius (1904 m.)

Naujieji laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios Prancūzų revoliucijos karų metais Viena buvo du kartus, 1804 m. ir 1809 m., užimta Napoleono armijos. 1804 m. Viena tapo naujai susikūrusios Austrijos imperijos sostine. 1806 m. Vienoje buvo paskelbtas Šventosios Romos Imperijos iširimas. Po Napoleono pralaimėjimo mieste vyko Vienos kongresas, kuriame turėjo būti sureguliuoti nauji politiniai santykiai Europoje.

1873 m. Vienoje vyko Pasaulinė paroda. 1890 m. vasario 1 d. pirmą kartą buvo surengtas Vienos Balius. Apie 1900 metus Viena buvo ne tik didžiulės imperijos Centrinėje Europoje sostinė, bet ir trečias pagal dydį metropolis po Londono ir Paryžiaus. Vienos kultūrą suformavo imperatoriaus dvaras ir aristokratija. Dauguma šios praeities pėdsakų išliko iki mūsų dienų ir kelia nostalgiją pranykusiai didybės erai, kuri ligšiol atpažįstama Vienoje.

Modernioji Viena

Austrijos respublika[taisyti | redaguoti kodą]

Po Pirmojo pasaulinio karo iširo Austrijos-Vengrijos imperija ir buvo sukurta Vokiečių Austrija. 1919 m. rugsėjo 10 d. pasirašyta Sen Žermeno sutartis. Ratifikuojant ši sutartį spalio 21 d. Vokiečių Austrija pervadinta į Austriją. Viena tapo naujai susikūrusios valstybės sostine. 1922 m. sausio 1 d. Viena buvo atskirta nuo Žemutinės Austrijos žemės ir tapo atskira Austrijos žeme, išskyrus 19341945 metus. Po Antrojo pasaulinio karo Viena, kaip ir Austrija, buvo padalinta į keturis (JK, JAV, Prancūzijos, Tarybų Sąjungos) sektorius, bet turėjo Tarptautinę Zoną centre. Taip padalinta buvo iki 1955 m.

Vėliau mieste įsikūrė arba atidarė savo filialą daug tarptautinių organizacijų, tokių kaip JTO, TATENA, OPEC ir kt. 2001 m. Vienos senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[2] Šiuo metų Viena, tarptautinių įvertinimų, yra laikoma vienu iš geriausią pragyvenimo lygį turinčių miestų pasaulyje, 2009 m. pasiekė pirmą rangą po jo buvo Ciurichas ir Ženeva, kurie liko antroje ir trečioje vietoje, ir Vankuveris ketvirtoje.[3]

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos rotušė

Nuo to to laiko, kai Viena tapo viena iš Austrijos žemių, Vienos meras yra taip pat žemės valdytojas (vok. Landeshauptmann), o miesto senatas (vok. Stadtsenat) yra žemės vyriausybė (vok. Landesregierung), savivaldybės taryba (vok. Gemeinderat) yra landtagas. 1934-1945 m. ši konstitucijos taisyklė negaliojo. Nuo 1994 m. Vienos meras ir žemės valdytojas yra Dr. Michael Häupl. Vienoje taip pat yra įsikūrę Austrijos parlamento rūmai ir yra įsikūrusios kitos valstybinės institucijos.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Viena yra pradėjusi partnerystės ryšius:

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos adminstracinis suskirstymas

Viena yra suskirstita į 23 rajonus (vok. Bezirk):

  • 1. Innere Stadt
  • 2. Leopoldstadt
  • 3. Landstraße
  • 4. Wieden
  • 5. Margareten
  • 6. Mariahilf
  • 7. Neubau
  • 8. Josefstadt
  • 9. Alsergrund
  • 10. Favoriten
  • 11. Simmering
  • 12. Meidling
  • 13. Hietzing
  • 14. Penzing
  • 15. Rudolfsheim-Fünfhaus
  • 16. Ottakring
  • 17. Hernals
  • 18. Währing
  • 19. Döbling
  • 20. Brigittenau
  • 21. Floridsdorf
  • 22. Donaustadt
  • 23. Liesing

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Viena yra mažiausia pagal plotą Austrijos žemė (plotas 414,9 km²), apsupta Žemutinės Austrijos žemės, kuriai iki 1921 m. priklausė. Be to, tai vienintelė žemė, kuri nesiriboja su kitomis valstybėmis. Miestas išsidėstęs abipus Dunojaus, Vienos miško Alpių pašlaitėje. Viena yra 40 km nuo Slovakijos sienos, 60 km nuo Bratislavos.

Vienos klimato diagrama

Dėl savo ypatingo statuso kaip miestas-žemė, Viena, palyginti su kitomis Austrijos žemėmis, pirmauja užimamu plotu skirtu transportui ir statyboms. 11,6 %[9] visos teritorijos yra užstatyta žemė, 11,1 % gatvės ir 2,2 % bėgiai. Tuo pat metu Vienoje yra didžiausias procentas sodų, kurie sudaro 28,4 % (117,76 km²). Vandenys sudaro 4,5 %, tik Burgenlande vandenų procentas yra didesnis. Viena yra viena iš keturių Austrijos žemių, kuriose yra užsiimama vyndaryste. 1,6 % užima vynuogynai. Miškai dengia 17,8 % miesto ploto, o dirbama žemė sudaro 14,8 %.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį, kurį įtakoja jūrinis iš vakarų ir žemyninis iš rytų. Metinė temperatūra stipriai svyruoja. Vienoje, palyginti, iškrenta ganėtinai mažai kritulių ir vyrauja ilgi sausi periodai. Žiemos, palyginti su kitomis Austrijos dalimis, yra švelnios. Vidutinė metinė temperatūra, miesto centre yra 11,4 °C, o kraštuose 10,2 °C. Vidutinį kritulių kiekį sudaro 600 mm, miesto vakaruose 741,5 mm, o rytuose tik 514,5 mm.

Vienos panorama (2005 m.)
Vienos panorama (2005 m.)

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Viena yra vienas iš turtingiausiu Europos Sąjungos regionų. Viena atsiliko tik nuo Londono, Liuksemburgo, Briuselio bei Hamburgo.[10] Tarptautiniu mastu Viena yra laikoma aukšto lygio miestu.

Vienoje yra įsikūrusi Vienos vertybinių popierių birža – vienintelė vertybinių popierių birža Austrijoje. Nuo 2010 m. Viena tapo CEE Stock Exchange Group būstine, kuri kaip dukterinė įmonė priklauso ne tik Vienos, bet ir Budapešto, Liublianos ir Prahos biržoms.

Pagal 2001 m. apskaičiavimus, mieste dirbo 821 458 tukst. žmonių iš kurių 87 691 tukst. dirbo įmonėse. Daugiausiai darbo vietų buvo sukurta Vienos centre.

Vienoje sutelkta apie trečdalis visos Austrijos pramonės produkcijos. Išvystyta mašinų, chemijos, siuvimo, avalynės, poligrafijos, maisto pramonė. Eksportuojama madinga apranga, trikotažas, kepurės, avalynė, muzikos instrumentai ir kt. Gerai išvystytas turizmo sektorius.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl įvairios architektūros ir „Muzikos miesto“, kuriame kūrė tokie muzikai kaip Bethovenas, Mocartas ir Maleris, reputacijos Viena yra vienas mėgstamiausių turistų pamėgtų vietų pasaulyje. Daugumą miesto įžymybių galima aplankyti ištisus metus. Labiausiai lankytinos miesto vietos yra Šv. Stepono katedra, Šenbruno rūmai, Šenbruno zologijos sodas, Meno istorijos muziejus, Hofburgo rūmai, Albertina (muziejus), milžiniškas apžvalgos ratas (vok. Wiener Riesenrad) ir MuseumsQuartier (muziejus).[11]

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Viena yra – didelis upių uostas. Miesto transporto sistemą sudaro tarptautinis Švechato (vok. Schwechat) oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos panorama

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Vienoje gyveno apie 2,1 mln. gyventojų. Miestas buvo ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Po karo Vienos gyventojų skaičius sumažėjo 200 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo iki 1987 m. ir pasiekė 1 484 885 gyventojų. Nuo to laiko gyventojų skaičius vėl didėja ir iki 2030 m. (kitais spėjimais iki 2050 m.) vėl turėtu pasiekti 2 mln. To priežastis yra imigracija. 2007 m. pradžioje mieste gyveno 1,7 mln. gyventojų iš kurių 24 % gimę ne Austrijoje. 16 % Vienos gyventojų nėra Austrijos piliečiai. Apie 48 000 turkų ir apie 120 000 gyventojų iš buvusios Jugoslavijos sudaro didžiausią užsieniečių dalį Vienoje. Nuo 2002 m. padidėjo vokiečių imigracija.[12]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1754 m. ir 2009 m.
1754 m. 1810 m. 1869 m.sur. 1900 m.sur. 1916 m. 1934 m.sur. 1971 m.sur. 1988 m. 2001 m.sur. 2009 m.
175 460 224 548 900 998 1 769 137 2 239 000 1 935 881 1 619 885 1 506 201 1 550 123 1 697 982


Ryšiai su Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Erchercogienės Marijos Kristinos Habsburgietės-Lotaringietės kenotafas Šv.Augustino bažnyčioje (vok. Augustinerkirche). Ji buvo ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III sūnaus Alberto, todėl paminkle pavaizduotas ir Lietuvos Vytis.

Į Austrijos sostinę semtis mokslo žinių liettuviai vyko nuo VXI a. 17501752 m. Vienoje architektūrą studijavo Tomas Žebrauskas. Vėliau Vienos aukštosiose mokyklose mokėsi: Darius Lapinskas, Alfonsas Dargis, Antanas Tamošaitis, Jonas Byra, Mykolas Marcinkevičius, Veronika Alseikienė, Juozapas Montvila, Kazys Boruta, Kazys Daukšas, Stasys Vainiūnas, Vytautas Girdzijauskas, Alfonsas Gučas, Andrius Bulota, Petras Lukas, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Antanas Vasys-Vasiliauskas, Leonas Baltrus, Antanas Makačinas, Justinas Karosas, Juozas Dauparas, Kazimieras Alminas, Ignas Skrupskelis, Anatolijus Rozenbliumas, Juozas Ąžuolaitis, Adolfas Akelaitis, Jonas Laužikas, Antanas Milaknis, Jonas Balys, Liudas Vilimas, Alė Rūta, Edmundas Arbas-Arbačiauskas ir kt.

Vienoje Juozas Mažeika 1937 m. tarptautiniame jaunųjų daininkų konkurse laimėjo sidabro, o birbyninkas Pranciškus Budrius tarptautiniame atlikėjų konkurse 1959 m. - aukso medalį.

Per Antrąjį pasaulinį karą į miestą nemažai lietuvių buvo atvežti darbams, o paskutiniaisiai karo mėnesiais jame susitelkė pabėgeliai iš Lietuvos. Pokaryje tautiečiai susibūrė į bendruomenę, Lietuvos Nepriklausomybės dieną minima Palavičini rūmuose ir garsiame Esterhazy restorane, kurio vyno rūsiuose po Kalenbergo mūšio pergalę šventė Jono Sobieskio daliniuose kovoję lietuvių kariai [13].

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos gyventojų religija pagal 2001 m. gyventojų surašymą:

Katalikai 49,2%
Nereligingi 25,7%
Musulmonai 7,8%
Stačiatikiai 6,0%
Protestantai (daugiausia Liuteronai) 4,7%
Judėjai 0,5%
Kitos arba nežinoma 6,3%

Kultūra ir miesto įžymybės[taisyti | redaguoti kodą]

Hofburgo rūmų pietinio sparno Naujoji pilis (vok. Neue Burg)

Šiais laikais buvusių kaizerių rūmuose buvo įrengti pasaulinio lygio meno kūrinių muziejai ir parodos. Dalis vienos kultūros yra laikomi kaizerių palikimų mieste pastatyti Hofburgo rūmai, Šenbruno rūmai ir Belvederio dvaras. Ispanų jojimo mokykloje yra rengiami renginiai, kuriuose yra atliekama, aukščiausiu lygiu išdresuotų arklių programa.

Moksle Viena pasižymėjo, ypač medicinos srityje. Mieste tebeveikia seniausias universitetas (Vienos universitetas) vokiškai kalbančiose šalyse. Jo žymiausias profesorius buvo Zigmundas Froidas. Taip pat žymūs yra Vienos filosofų ratelis (vok. Wiener Kreis der Philosophie) ir Austrijos ekonomikos teorijos mokykla (vok. Österreichische Schule der Wirtschaftstheorie).

Tarptautiniu mastu buvo ir yra svarbus Vienos muzikinis gyvenimas. Tai įtvirtino tokie kompozitoriai kaip Mocartas, Bethovenas, Štrausas, Maleris ir Šionbergas. Vienos valsas yra populiarus dar iki šių dienų. Šiais laikais žinomiausi muzikos objektai yra Vienos filharmonija, Vienos simfoninis orkestras, Vienos opera ir ansamblis Concertus Musicus Wien.

Mieste gausu teatrų, operų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Vienoje kasmet rengiamas Vienos operos balius (vok. Wiener Opernball), vykstantis Vienos operoje.

Vienoje yra įspūdingas senamiestis, kuriame yra Hofburgo rūmai (Habsburgų rezidencija; XVI–XIX a.), Šv. Stepono katedra (XII–XV a.), Wiener Riesenrad, Ispanų jojimo mokykla, Šionbruno rūmai, Valstybiniai operos rūmai, Meno istorijos muziejus, Vienos miškas ir kt. Išlikę daug baroko stiliaus XVII–XVIII a. pastatų. Kahlenberg’o rajone, ant kalvos stovi barokinė Šv. Juozapo koplyčia su ATR bajorų, dalyvavusių 1683 m. mūšyje prieš osmanus, herbais. Taip pat yra L. van Bethoveno, J. Haidno, V. A. Mocarto, F. Šuberto, J. Štrauso namai-muziejai.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausia mieste yra futbolo klubų. Be jų, dar yra daug ledo ritulio klubų, (Vienna Capitals vyrų ir EHV Sabres Wien moterų), tapusių Austrijos čempionais. Vienos miesto salėje vyko Pasaulio ledo ritulio čempionatas. WBV Homerunners yra tape Austrijos beisbolo čempionais. Tinklinio klubas aon hotVolleys ir rankinio Aon Fivers Margareten tapo Austrijos čempionais. Vienoje taip pat vyksta daug kitų sporto renginių kaip Vienos miesto maratonas ir kt.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

2008 m. birželio 29 Vienos E. Hapelio stadione vyko XIII Europos futbolo čempionato finalas. Mieste yra įsikūrę šie futbolo klubai:

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Statistik des Bevölkerungsstandes, Statistik Austria
  2. "Historic Centre of Vienna." UNESCO.
  3. Quality of Living Survey, Mercer Human Resource Consulting
  4. "Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb." © 2006-2009 City of Zagreb. Nuoroda tikrinta 2009-06-23.
  5. "Miasta partnerskie Warszawy." um.warszawa.pl. Biuro Promocji Miasta: 2005-05-04. Nuoroda tikrinta 2008-08-29.
  6. Agreement between Vienna and Tabriz Municipality in Persiškai
  7. "Brno - Partnerská města (Czech)." © 2006-2009 City of Brno. Nuoroda tikrinta 2009-07-17.
  8. "Bratislava City - Twin Towns." © 2003-2008 Bratislava-City.sk. Nuoroda tikrinta 2008-10-26.
  9. Statistisches Jahrbuch Österreich 2010, S.37, Fläche und Benützungsarten, Stand: 1. Jänner 2009
  10. Wien fünftreichste Region der EU, Der Standard, 19. Februar 2007
  11. B2B-Website des WienTourismus, Sehenswürdigkeitenstatistik 2006 und 2007
  12. Migrationsbericht: Deutsche auf Vormarsch, ORF online, 11. Dezember 2007
  13. 2007 m. Lietuvos URM informacija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Viena
Austrijos žemės Flag of Austria.svg
Aukštutinė Austrija | Burgenlandas | Forarlbergas | Karintija | Štirija | Tirolis | Viena | Zalcburgas | Žemutinė Austrija
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.