Alžyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية
Al Jumhuriyah al Jaza'iriyah ad
Dimuqratiyah ash Sha'biyah
Alžyro vėliava Alžyro herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Alžyras žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų kalba
Sostinė Alžyras
Didžiausias miestas Alžyras
Valstybės vadovai Abdelazizas Buteflika
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 381 740 km² (11)
0 %
Gyventojų
 – 2006 m. liepa (progn.)
 – Tankis
 
32 930 091 (37)
13,83 žm./km² (166)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 m. (progn.)
253,40 mlrd. $ (36)
7 700 $ (82)
Valiuta Alžyro dinaras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1962 m. liepos 5 d.
Valstybinis himnas Alžyro himnas
Interneto kodas .dz
Šalies tel. kodas 213

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (arab. الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija ir Tunisu, taip pat Viduržemio jūra. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro istorija.

Alžyro teritorijoje žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų. Yra išlikę nemažai urvų, su senoviniais piešiniais (svarbiausias – Tasilio Adžere). Viduržemio jūros pakrantėje kūrėsi finikiečių kolonijos. III a. pr. m. e.II a. pr. m. e. Alžyre klestėjo berberų sukurta Numidijos valstybė. Ją 47 m. pr. m. e. užgrobė Romos valstybė ir pavertė savo kolonija. V a. dabartinės šalies teritorijoje įsitvirtino vandalai, kurie naikino romėnų įkurtus miestus. VI a. bizantiečiai išvijo vandalus iš Šiaurės Afrikos. VII a. į Alžyrą skverbiasi arabai, teritorija prijungiama prie Arabų kalifato. Vykdoma islamizacija ir arabizacija. 1518 m. Ispanija užima Alžyro pakrantes. Krašto gyventojai sudaro sąjungą su turkais ir tampa Osmanų imperijos dalimi. 1711 m. kraštas pasiekia faktinę nepriklausomybę nuo Turkijos. 1830 m. prasideda Prancūzijos okupacija. Po ilgų kovų, trukusių iki XIX a. pabaigos, prancūzai įsitvirtina šalyje ir jos šiaurėje vykdo kolonizaciją. 1848 m. Prancūzija Alžyrą paskelbia savo protektoratu.

Antrojo pasaulinio karo metais Alžyre vyko kovos tarp nacių ir JAV bei Prancūzijos armijų. 1954 m. Liaudies Išsivadavimo Frontas pradeda ginkluotą nepriklausomybės kovą. Iki 1962 m. trunka Alžyro karas, pareikalavęs daugybės aukų. 1962 m. liepos 1 d. šalis paskelbia nepriklausomybę, prasideda masinė prancūzų emigracija. Po 1965 m. karinio perversmo į valdžią ateina prosocialistinė Huari Bumedjeno vyriausybė. Iki pat 2004 m.,[reikalingas šaltinis] kol prezidento rinkimus laimėjo Abdelazizas Buteflika, šalyje siautėjo armija, veikė proislamistinės organizacijos, politiniai oponentai buvo įkalinami.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro politinė sistema.

Alžyras – unitarinė prezidentinė respublika. Vyriausybės vadovas prezidentas, renkamas 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią taip pat sudaro ministrų taryba ir Aukštojo saugumo taryba. Prezidentas skiria ministrą pirmininką. Alžyro parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų: žemųjų rūmų (Nacionalinės Liaudies Asamblėjos), turinčių 380 narių ir aukštųjų rūmų (Tautos Tarybos) su 144 nariais. Parlamentas renkamas 5 metų kadencijai. Pagal 1976 m. konstituciją – Alžyras daugiapartinė valstybė. Šalyje įregistruota virš 40 partijų.

Alžyras priklauso JTO, Arabų lygos, Afrikos sąjungos, Arabų Magrebo sąjungos, OPEC organizacijoms.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Ag-map LT.png
Pagrindinis straipsnis – Alžyro vilajos.

Alžyro Liaudies Demokratinė respublika padalinta į 48 vilajas, 553 apskritis (dairas) ir 1541 savivaldybes (baladijas). Šie administraciniai vienetai vadinami pagal jų administracinių centrų vardus. Vilajoms vadovauja provincijų liaudies parlamentai, vadovaujami gubernatoriaus (vali). Dabartinis šalies administracinis skirstymas yra nuo 1983 m. Alžyro karo metu šalyje buvo vos 6 vilajos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro geografija.
Sacharos smėlynai Alžyre

Alžyras yra Šiaurės vakarų Afrikoje, palei Viduržemio jūrą, priklauso Magribo šalims. Šiaurės vakaruose ribojasi su Maroku (1559 km), vakaruose – su Vakarų Sachara (42 km), pietvakariuose – su Mauritanija (463 km), pietuose – su Maliu (1376 km) ir Nigeriu (956 km), rytuose – su Libija (982 km), o šiaurės rytuose – su Tunisu (965 km). Bendras sausumos sienų ilgis 6343 km. Šiaurėje Alžyras ribojasi su Viduržemio jūra (kranto linijos ilgis 998 km). Krantai lėkšti, daug nedidelių įlankų.

Achagaro kalnynas

Alžyro šiaurinę dalį kerta centrinė Atlaso kalnų dalis. Išsiskiria du svarbiausi kalnagūbriai: Pakrantės kalnagūbris (arba Tel Atlasas) ir Sacharos Atlasas. Kalnagūbrius skiria plačios tarpukalnių lygumos. Likusią šalies dalį užima Sacharos dykuma su šalies pietryčiuose iškilusiu Achagaro kalnynu (aukštis iki 3003 m, Tahato k., aukščiausia Alžyro vieta). Be to, dykumoje iškilusios El Eglabo, Tanezrufto, Tademaito ir kitos plynaukštės. Dauguma Sacharos dykumos – ergas (smėlio dykuma; Didysis Rytų Ergas, Didysis Vakarų Ergas) ir hamada (uolingoji dykuma). Šalies šiaurėje siauru ruožu driekiasi pajūrio žemuma.

Klimatas šiaurėje – subtropinis; Viduržemio jūros tipo. Vidutinė sausio temperatūra 5–12 °C (nors kartais nukrenta žemiau 0 °C), liepos 25 °C. Kritulių iki 1200 mm per metus (pajūryje), 400–800 mm Tel Atlase, 200–400 mm tarpukalnių lygumose. Klimatas Sacharoje tropinis; žemyninis. Kritulių kiekis nesiekia 50 mm per metus, dažnai kelis metus iš eilės kritulių nebūna. Šiaurėje didžioji dalis kritulių iškrinta žiemą (dažniausiai lietaus pavidalu). Sacharoje būdingi stiprūs sezoniniai vėjai (samumas, sirokas).

Upių tinklas labai retas, dauguma upių vagų pasipildo tik po lietaus (vadės). Pagrindinė upė – Šelifas. Yra druskingų ežerų. Didžiojoje šalies dalyje vyrauja dykumų dirvožemiai, o šiaurėje – subtropikų rudžemiai. Šalies šiaurėje vyrauja subtropikų krūmynai (makija), kalnuose – spygliuočių ir mišrieji miškai, sausosios stepės, likusioje Alžyro dalyje – dykumos. Miškingumas 1,7 %.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro ekonomika.

Energetikos sektorius yra Alžyro ekonomikos pagrindas, pajamos už iškasamas energetines žaliavas sudaro 60 proc. biudžeto pajamų, 30 proc. šalies BVP ir net 95 proc. viso eksporto. Šalyje yra 14 pagal dydį pasaulio naftos rezervai, taip pat šalyje yra dideli gamtinių dujų ištekliai (6 pagal dydį pasaulyje).

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro demografija.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Alžyre gyvena 35 190 000 žmonės.[1] Apie 70 % alžyriečių gyvena šiaurinėje šalies dalyje, daugiausiai pakrantėje.[2] Pietinėje šalies dalyje, kur driekiasi Sacharos dykuma, gyventojų tankumas yra mažas ir dauguma ten gyvenančių žmonių yra susitelkę oazėse. Maždaug 1,5 milijono gyventojų yra klajokliai arba tik iš dalies sėslūs.

Dominuojanti religija yra islamas. Pasak oficialios statistikos, 100 % Alžyro gyventojų yra musulmonai, bet iš tikrųjų šalyje yra nemažai netikinčiųjų, kurie, kaipmanoma, sudaro apie 10 % populiacijos. Beveik visi Alžyro musulmonai yra sunitai. Taip pat šalyje yra apie 50 000 krikščionių iš kurių 10 000 – 30 000 yra protestantai.[3][4]

Arabiškoms šalims neįprastą padėtį Alžyre užima moterys. Jos dominuoja medicinoje, sudaro 70 % Alžyro teisininkų bei 60 % universiteto studentų.[5] Šiuo požiūriu Alžyras išsiskiria iš kitų arabiškų valstybių, kur šiose srityse tradiciškai dominuoja vyrai. Nepaisant to, šalyje vis dar galioja įstatymas, draudžiantis moterims ištekėti be giminaičio vyro sutikimo ir parašo.[6]

2002 m. duomenimis, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Alžyre yra 69,9 % (79,6 % vyrams ir 60,1 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo – 74,02 metų (2009 m. apsk.).[1] Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):[1]

  • 0-14 metų: 25,4 %
  • 15-64 metų: 69,5 %
  • virš 65 metų: 5,1 %

Etninė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Ženklas trimis kalbomis Bumerdeso vilajoje: arabiškai, berberiškai ir prancūziškai. Tai tipiška berberų miestams, bet didžiojoje Alžyro dalyje naudojami tik arabiški ir prancūziški ženklai.

Pasak enciklopedijos Encarta, 83 % alžyriečių yra arabai, 16 % – berberai, mažiau nei 1 % – europiečiai.[7] Oficialių duomenų nėra, nes Alžyre įstatymai draudžia surašymus pagal etninius, religinius ar lingvistinius kriterijus.[8]

Beveik visi Alžyro europiečiai gyvena miestuose. Šiuo metu jie sudaro mažiau nei procentą Alžyro populiacijos, bet kolonijiniu periodu jų buvo daug daugiau (1962 m. – 15,2 %). Daugiausiai tai buvo prancūzai, taip pat ispanai (šalies vakaruose), italai bei maltiečiai (rytuose). Europiečių populiacija buvo susikoncentravusi pakrantėje, kur jie sudarė 60 % Orano gyventojų ir didelę dalį tokių miestų kaip Alžyras ir Anaba populiacijos. Alžyrui tapus nepriklausomam daugelis europiečių išvyko.

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Arabų kalba yra gimtoji daugiau nei 55 % Alžyro gyventojų. 72 % iš jų kalba alžyrietiška arabų kalba.[9] Taip pat ją daug kas moka kaip antrą kalbą. Nepaisant to, žiniasklaidoje ir oficialiomis progomis kalbama standartine arabų kalba. Berberai kalba įvairiais berberų kalbų dialektais.

Populiariausia užsienio kalba Alžyre yra prancūzų. Ja laisvai kalba daug alžyriečių, bet ji paprastai nėra naudojama kasdieninėse situacijose. Nuo nepriklausomybės paskelbimo valdžia stengiasi į švietimą ir biurokratiją įvesti arabų kalbą, bet daug universitetų ir toliau moko prancūziškai. Prancūzų kalba taip pat yra plačiai naudojama žiniasklaidoje.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Berberų gyvenvietė Atlaso kalnuose
Pagrindinis straipsnis – Alžyro kultūra.

Alžyro kultūrą labai stipriai veikia islamas, pagrindinė šalies religija.

Šiuolaikinė Alžyro literatūra yra suskilusi į dvi dalis: prancūzišką ir arabišką. Tai lėmė naujausia šalies istorija.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Alžyras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Alžyras