Aukštutinis Vjenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aukštutinės Vjenos departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Aukštutinės Vjenos herbas

Aukštutinė Vjena (87) (pranc. La Haute-Vienne, okitaniškai Nauta Vinhana, Nauta Viena) – Prancūzijos departamentas šalies centro pietuose, Limuzeno regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Limožas (Limoges). Generalinės tarybos pirmininkė Mari Fransuaza Perol-Diumont (Marie-Françoise Pérol-Dumont).

Departamente 3 apskritys, 42 kantonai, 23 municipaliniai susivienijimai ir 201 komuna. Plotas – 5 520 km². 1999 m. – 353 893 gyventojai, 64 gyv./km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Limuzeno provinciją.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštutinės Vjenos žemėlapis

Aukštutinės Vjenos departamentas ribojasi su Korezo, Krezo, Dordonės, Šaranto, Vieno ir Endro departamentais.

Departamentas išsidėstęs Centrinio kalnų masyvo šiaurės vakaruose, jo altitudė svyruoja nuo 160 iki 750 m. Aukščiausia vieta Loza kalnas – 777 m.

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Limožas (Limoges) – 137 502 gyventojai (1999 m.)
  • Belakas (Bellac) – 4 576 gyv.
  • Rošešua (Rochechouart) – 3 667 gyv.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis. Limože gaminamas porcelianas, popierius, emalis, medienos gaminiai.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Lankytinos vietos:

  • Tūkstančio karvių regioninis gamtos parkas
  • Perigo-Limuzeno regioninis parkas
  • Limuzeno kalnai
  • Blondo, Bua ir Ambazako kalnai
  • Limožo katedra, muziejai, parkai, sodai, senoviniai tiltai, turgaus halės, Benediktinų geležinkelio stotis
  • Rošešua pilis
  • Oraduro koncentracijos stovykla ir memorialas
  • Ambazako mineralogijos muziejus.
  • Šaluseto, Monbruno, Brijė, Busi pilys

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XVI a. oficiali regiono kalba buvo limuzenų kalba, priklausanti Langedoko (langues d’Oc) kalbų grupei. Tai pirmųjų trubadūrų kalba, jų dainose išlikusi iki šių dienų. Departamente susikerta šios kalbos dialektai – okitanų, gaskonų ir provansalų. 1930 m. įvedus literatūrinę prancūzų kalbą šios tarmės vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žanas Pjeras Demerlia ir Žanas Klodas Peironė, Atstovų rūmuose – 4 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 42 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Limožas 278.439 2945 95 28 108
Belakas 40.120 1780 23 8 63
Rošešua 35.334 795 44 6 30

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Aukštutinis Vjenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka