Šventojo Baltramiejaus naktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
François Dubois paveikslas, XIX amžius

Šventojo Baltramiejaus naktis (pranc. Massacre de la Saint-Barthélemy) - hugenotų skerdynės, kurias 1572 m., naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną, Paryžiuje surengė Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560-1574) motina Kotryna Mediči. Tikslūs Baltramiejaus nakties įvykiai nėra žinomi. Tradiciškai manoma, kad skerdynes pradėti regentė Kotryna Mediči nurodė po to, kai 1572 m. rugpjūčio 21 d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį kalvinistą Gaspard de Coligny. Coligny turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių Pilypą II, sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę. Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos pasipriešinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą. Kotryna Mediči bijojo, kad per daug įsigalėjus hugenotams, ji gali netekti valdžios.

Prieš pat Baltramiejaus naktį įvyko protestanto Henriko Navariečio ir Margaritos Valua (Karolio IX sesers) vedybos, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų. Skerdynės prasidėjo rugpjūčio 24-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą Gaspard de Coligny ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje, žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., Tulūzoje, Bordo, Lione, Orleane. Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, bet suskaičiuojama, kad galėjo žūti nuo 10 000 iki 50 000 hugenotų. Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis.

Siekdamas nuslėpti tikruosius skerdynių tikslus, popiežiui ir užsienio valstybėms Karolis IX pranešė, kad hugenotai buvo surengę sąmokslą prieš karalių ir katalikų tikėjimą ir buvo dėl to nubausti.

Šios, nuo Baltramiejaus nakties prasidėjusios, žudynės naujai pakreipė Prancūzijos religinių karų eigą. Hugenotų politinis judėjimas, praradus gausybę aristokratų lyderių, buvo paralyžuotas, likusieji hugenotai tapo žymiai radikalesni. Vikiteka