Lozeras (departamentas)
Lozeras (48) (pranc. La Lozère, ok. Losera) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Langedoko-Rusijono regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Mandas (Mende). Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Polis Purkjė (Jean-Paul Pourquier).
Departamente 2 apskritys, 25 kantonai, 20 municipalinių susivienijimų ir 185 komunos. Plotas – 5 167 km². 2005 m. – 73 509 gyventojai, 14 gyv./km².
Turinys |
Istorija[taisyti]
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Langedoko provincijos Žėvodano vyskupijoje.
Ispanija buvo užgrobusi departamentą 1793 m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigražino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas.
Geografija[taisyti]
Lozero departamentas ribojasi su Kantalio, Aukštutinės Luaros, Ardešo, Gardo ir Averono departamentais.
45 % Lozero teritorijos, apie 232 300 ha, užima miškai, kurių du trečdaliai – spygliuočiai.
Pagrindinės upės[taisyti]
- Tarnas, ištekanti iš Lozero kalno.
- Lo, ištekanti iš Guleto kalno.
- Aljė, tekanti riba su Ardešo departamentu.
- Trujeras, ištekanti iš Margerido kalnų.
Pagrindiniai miestai[taisyti]
- Mandas (Mende) – 11 804 gyventojų (1999 m.)
- Florakas (Florac) – 1 996 gyv.
Klimatas[taisyti]
Klimatas okeaninis ir viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė temperatūra 13-18°C. Kritulių – 1100-1800 mm, saulėta apie 2090 valandų per metus.
Rekordai:
- 1985 m. sausio 16 d. buvo -20°,
- 1987 m. rugpjūčio 16 d. +36,6°,
- Maksimalus lietaus kiekis per parą – 96 mm.
- Sausiausi metai – 1991 m.
- Lietingiausi metai – 1996 m.
Ekonomika[taisyti]
Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis žemės ūkis ir miškininkystė. Departamente vienas mažiausių nedarbo lygių – 5 %.
Departamentas vienas mažiausiai apgyvendintų, gyventojų nuolat mažėja:
- 1881 m. – 150 768
- 1891 m. – 135 527
- 1901 m. – 128 866
- 1931 m. – 101 859
- 1962 m. – 81 868
- 1982 m. – 74 294
- 1999 m. – 73 509
Turizmas[taisyti]
Departamente yra 138 viešbučiai su 2421 kambariu, kuriuose per metus apsigyvena 240 000 turistų, 96 kempingai su 5437 vietomis, kuriuose nakvojama apie 550 000 kartų per metus.
Vienas įdomiausių objektų – Žėvodano vilkų parkas, kuriame laisvėje gyvena daugiau, kaip 100 vilkų iš Sibiro, Mongolijos, Lenkijos, Kanados. Kituose rezervatuose auginami stumbrai, Prževalskio arkliai.
Banjolio (Bagnols - les-Bains) terminiai vandenys gydo astmas, reumatus, alergijas. Jų 41,5° versmės taip pat mėgiamos ir turistų.
Vienas įspūdingiausių geologinio turizmo objektų – Nimo chaosas (Le Chaos de Nîmes - le-Vieux) Sevenų nacionaliniame parke.
Kalba[taisyti]
Dauguma gyventojų kalba oksitanų kalba, priklausančia Langedoko (langues d'Oc) kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai ši kalba vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.
Politika[taisyti]
Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Žakas Blankas, Atstovų rūmuose – Fransis Sent Ležeras ir Pjeras Morelis. Generalinę tarybą sudaro 25 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Apskritys[taisyti]
| Apskritis | Gyventojų (1999) |
Plotas (km²) |
Tankumas | Kantonų | Savivaldybių |
|---|---|---|---|---|---|
| Florakas | 12.524 | 1687 | 7 | 7 | 50 |
| Mandas | 60.985 | 3479 | 18 | 18 | 135 |
