Lozeras (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lozeras
Lozère
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Mandas
Kantonai 13
Gyventojų (2016) 76 422
Plotas 5 166 km²
Tankumas (2016) 15 žm./km²
Vikiteka LozerasVikiteka

Lozeras (pranc. La Lozère, ok. Losera) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Langedoko-Rusijono regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Mandas (Mende).

Departamente 2 apskritys, 25 kantonai, 20 municipalinių susivienijimų ir 185 komunos. Plotas – 5 167 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Langedoko provincijos Žėvodano vyskupijoje.

Ispanija buvo užgrobusi departamentą 1793 m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigražino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lozero departamentas ribojasi su Kantalio, Aukštutinės Luaros, Ardešo, Gardo ir Averono departamentais.

45 % Lozero teritorijos, apie 232 300 ha, užima miškai, kurių du trečdaliai – spygliuočiai.

Pagrindinės upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarnas, ištekanti iš Lozero kalno.
  • Lo, ištekanti iš Guleto kalno.
  • Aljė, tekanti riba su Ardešo departamentu.
  • Trujeras, ištekanti iš Margerido kalnų.

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mandas (Mende) – 11 804 gyventojų (1999 m.)
  • Florakas (Florac) – 1 996 gyv.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas okeaninis ir viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė temperatūra 13-18°C. Kritulių – 1100–1800 mm, saulėta apie 2090 valandų per metus.

Rekordai:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis žemės ūkis ir miškininkystė. Departamente vienas mažiausių nedarbo lygių – 5 %.

Departamentas vienas mažiausiai apgyvendintų, gyventojų nuolat mažėja:

  • 1881 m. – 150 768
  • 1891 m. – 135 527
  • 1901 m. – 128 866
  • 1931 m. – 101 859
  • 1962 m. – 81 868
  • 1982 m. – 74 294
  • 1999 m. – 73 509

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamente yra 138 viešbučiai su 2421 kambariu, kuriuose per metus apsigyvena 240 000 turistų, 96 kempingai su 5437 vietomis, kuriuose nakvojama apie 550 000 kartų per metus.

Vienas įdomiausių objektų – Žėvodano vilkų parkas, kuriame laisvėje gyvena daugiau, kaip 100 vilkųSibiro, Mongolijos, Lenkijos, Kanados. Kituose rezervatuose auginami stumbrai, Prževalskio arkliai.

Banjolio (Bagnols-les-Bains) terminiai vandenys gydo astmas, reumatus, alergijas. Jų 41,5° versmės taip pat mėgiamos ir turistų.

Vienas įspūdingiausių geologinio turizmo objektų – Nimo chaosas (Le Chaos de Nîmes – le-Vieux) Sevenų nacionaliniame parke.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma gyventojų kalba oksitanų kalba, priklausančia Langedoko (langues d’Oc) kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai ši kalba vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Žakas Blankas, Atstovų rūmuose – Fransis Sent Ležeras ir Pjeras Morelis. Generalinę tarybą sudaro 25 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Florakas 12.524 1687 7 7 50
Mandas 60.985 3479 18 18 135

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]