Vaubano gynybiniai įtvirtinimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Besankono citadelė, viena iš Vaubano tvirtovių.

Vaubano įtvirtinimai Prancūzijoje – 12 tvirtovių, išsidėsčiusių palei šalies sienas vakaruose, šiaurėje ir rytuose, kurias sukūrė karaliaus Liudviko XIV karo inžinierius Sebastianas Vaubanas (1633–1707). 2008 m. jie buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzijos karaliaus kariuomenei sutriuškinus ispanus, Vaubanas buvo įgaliotas suprojektuoti ir pastatyti visą eilę gynybinių fortų, kurie turėjo garantuoti šiaurinių ir rytinių Prancūzijos žemių saugumą. XVII amžiuje ginklai ir karinė taktika jau buvo pakankamai pažengusi į priekį, todėl įtvirtinimai, likę dar nuo viduramžių, atakos metu tiesiog sutrupėdavo. 1658 metais Vaubanas prisijungė prie karaliaus armijos, vadovavo net 53 mūšiams ir tuo pat metu stengėsi pastebėti kiekvieną silpnąją gynybos grandį. Įsivaizduodamas, kaip pats pultų tvirtovę, Vaubanas nutarė statyti žvaigždės formos fortus, kuriuos juostų tiesūs grioviai. Vaubanas stebėjo upių ir kalvų šlaitus ir kai kurias detales bandė pritaikyti savo projektui. Susižavėjęs Vaubano idėjomis karalius Liudviko XIV aprūpino jį reikiamomis medžiagomis ir darbininkais. Inžinierius pastatė dvi ilgas fortų eiles, vadinamas Pré carré, kiekvienas fortas sukurtas taip, kad net ir mažiausia gynėjų armija galėtų sulaikyti ataką, kol bus suorganizuotas pastiprinimas. Iš viso Vaubanas pastatė 33 fortus ir gynybinėmis sienomis apjuosė beveik 300 miestų visose Prancūzijos pakrantėse ir ties valstybės sienomis. Vaubano įtvirtinimai padėjo sėkmingai apsaugoti šiaurines Prancūzijos sienas iki pat Napoleono karų pabaigos.