Roma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Roma it. Roma |
|
|---|---|
  |
|
 |
|
  Roma
|
|
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) |
|
| Valstybė: |  Italija |
| Regionas: | Lacijus |
| Provincija: | Romos provincija |
| Įkūrimo data: | 753 m. pr. m. e. balandžio 21 |
| Meras: | Giovanni Alemanno |
| Gyventojų : | 2 722 907 |
| Plotas: | 1 285,3 km² |
| Tankumas (2009): | 2 118 žm./km² |
| Pašto kodas: | nuo 00121 iki 00199 |
| Tinklalapis: | comune.roma.it |
| Miesto globėjas(-ai): | Šv. Petras ir Šv. Paulius |
Kitos reikšmės – Roma (reikšmės).
Roma (it. Roma; lot. Roma) – Italijos sostinė (nuo 1870 m.), esanti šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės. 2,72 mln. gyventojų (2009). Administracinis ir politinis centras (prezidento, ministerijų būstinės), Lacijo regiono sostinė ir pagrindinis miestas. Didelis turizmo centras, turintis daugybę antikinių ir viduramžių paminklų (I amžiaus Koliziejus, rūmai, akvedukai, fontanai ir kiti statiniai), turtingus muziejus. Svarbus automobilių, elektrotechnikos, lengvosios pramonės centras, didelis oro (Fiumicino-Leonardo da Vinci oro uostas), geležinkelio ir automobilių transporto mazgas. Mieste veikia metropolitenas. Pačiame mieste yra Vatikano valstybė – popiežiaus rezidencija. Romos centras nuo Antikos laikų išsidėstęs ant septynių kalvų, todėl Roma dažnai vadinama „miestu ant septynių kalvų“.
Roma vadinama amžinuoju miestu. Per Italijos viduryje esančią Lacijo sritį teka legendomis apipintas Tibras. Šios upės krantuose prieš pustrečio tūkstančio metų buvo įkurtas vienas seniausių pasaulio miestų, dabartinė Italijos sostinė Roma. Tai nepaprastas miestas – muziejus. Didžiausią įspūdį kelia senovės romos laikų statiniai: Koliziejus, Panteonas, Forumas, katakombos ir kt. Unikalus šis miestas dar ir tuo, kad jame yra mažytė popiežiaus valstybė – Vatikanas. Roma yra trečias labiausiai turistų lankomas miestas Europos Sąjungoje ir aštuntas pagal šį rodiklį pasaulyje.[1] Miesto istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO ir Pasaulio paveldo sąrašą.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Priešistoriniai laikai ir Antika
Romą geležies amžiuje įkūrė lotynų gentys ant Palatino kalvos. Pirmieji gyventojai buvo avių augintojai (apie 800-750 m. pr. m. e.), vėliau užsiėmę ir amatais bei prekyba su kaimynais.
Pagal legendą, pirmąkart užrašytą Livijaus, Romą 753 m. pr. m. e. įkūrė Romulas. Nužudęs savo dvynį brolį Remą, Romulas tapo pirmuoju Romos karaliumi. Nuo šios datos romėnai skaičiavo metus (Ad urbe condita arba A.U.C). Pasak legendos, netrukus po miesto įkūrimo romėnai susigaudė, kad neturi žmonų. Tuomet jie nusprendė pagrobti moterų iš sabinų genties.
Po Romulo buvo dar šeši karaliai. Numa Pompilijus (apie 715-673 m. pr. m. e.) savo karaliavimo laikotarpiu įvedė Vestos kultą, o Ankus Marcijus (642-617 m. pr. m. e.) išplėtė Romos kontroliuojamą teritoriją iki pat Tirėnų jūros. Gyventojai tuo metu dalijosi į dvi grupes – patricijus, kurie priklausė aristokratijai, ir plebėjus, kurie buvo laisvi Romos gyventojai, tačiau neturėjo jokių politinių teisių.
Patricijai buvo tikrieji lotynų palikuonys, save vadinę patres. Jie buvo susibūrę į grupes (lot. gentes), kurių nariai dalyvavo tuose pačiuose kultuose, o jų vaikai tuokėsi ir prekiavo tarpusavyje. Tuo tarpu plebėjai greičiausiai buvo sabinų palikuonys bei kiti atvykėliai. Tarp patricijų ir plebėjų galėjo būti tik klientiniai santykiai, t. y. plebėjas galėjo tapti kurios nors iš patricijų giminės klientu, tuo pačiu gaudamas jų apsaugą (teisinę ir ekonominę)..
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Roma yra Italijos sostinė, o joje yra įsikūrusios visos pagrindinės politinės šalies institucijos - Vyriausybė, Prezidentūra, Ministerijos, Italijos konstitucinis teismas.
Roma yra dalinama į 19 rajonų. Anksčiau jų buvo 20, tačiau Fiumicino balsavimo būdu nutarė būti savarankiška ir atsiskirti nuo Romos. Miestas dar dalinamas į kitus administracinius vienetus. Tarkim miesto istorinis centras dalinamas dar į 22 smulkesnius rajonus.
[taisyti] Demografija
Imperatoriaus Augusto valdymo metu Roma buvo didžiausias pasaulio miestas. Kol gyvavo Romos imperija, mieste gyveno daug gyventojų, tačiau po imperijos žlugimo dramatiškai krito gyventojų skaičius ir pačiame Romos mieste (mažiau nei 50 000). Kai buvo suvienyta visa Italija 1860-1861 m. mieste gyveno apie 200 000 gyventojų, o nuo to laiko skaičius nuolat augo.
2007 m. mieste gyveno 2 718 768 gyventojai, o visame Romos rajone apie 4 milijonus. 47.2% gyventojų sudarė vyrai, 52.8% - moterys. Vaikai iki 18 metų sudarė 17% gyventojų, o pensinio amžiaus žmonės - 20.76%. Romos gyventojų tarp 2002 ir 2007 m. padaugėjo 6.54%.
[taisyti] Etninės grupės
2006 m. 92.63% Romos gyventojų sudarė italai. Kitos didesnės etninės grupės yra iš Europos - 3.14% (daugiausiai rumunai ir lenkai), 1.28% buvo iš Azijos (daugiausiai Filipinų), 1.09% sudarė Šiaurės ir Pietų Amerikos piliečiai (daugiausiai argentiniečių).
[taisyti] Religija
Daugiau, nei įprasta visoje Italijoje, Romoje didelė dauguma gyventojų yra Romos Katalikai. Tam įtakos turi ir tai, kad Romoje yra įsikūręs Šventasis Sostas, taip pat mieste yra apie 900 bažnyčių, daug kitų šventų vietų.
[taisyti] Kultūra
[taisyti] Mokslas
Roma yra tarptautinis aukštojo mokslo centras. Romos pirmasis universitetas - La Sapienza (įkurtas 1303 m.) - yra didžiausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje. Jame studijuoja daugiau nei 150 000 studentų. Du naujesni universitetai taip pat labai populiarūs - 1982 m. įkurtas Tor Vergata, 1992 m. - Roma Tre. Mieste taip pat yra daug pontifikacinių universitetų, kuriuos prižiūri Šventasis Sostas. Pontifiko Gregorijaus universitetas, įkurtas 1551 m., laikomas seniausiu Jėzuitų universitetas pasaulyje. Romoje yra nemažai ir privačių universitetų.
[taisyti] Muzika
Roma yra svarbus muzikos centras. Mieste yra įsikūrusi Nacionalinė Sesilijos muzikos akademija, įkurta 1585 m. Ši akademija yra viena seniausių muzikos institucijų pasaulyje. Mieste yra operos teatras, taip pat kitos svarbios muzikos institucijos. 1991 m. mieste vyko Eurovizijos dainų konkurso finalas, o 2004 m. - MTV Europos muzikos apdovanojimų ceremonija.
[taisyti] Kinas
Romoje yra įsikūrusi Cinecittà studija - viso Italijos kino centras. Studiją 1937 m. įkūrė italų fašistas Benitas Musolinis. Ši studija yra didžiausias kino centras Europoje ir antras pasaulyje po Holivudo. Studijoje dirba daugiau nei 5 000 kino profesionalų. Šiuo metu Cinecittà studija yra vienintelė studija pasaulyje, kurioje visas filmų kūrimas (nuo filmavimo iki montažo) vyksta vienoje vietoje.
[taisyti] Sportas
1960 m. Romoje vyko vasaros olimpinės žaidynės. Taip pat miestas yra vienas iš pretendentų rengti 2020 m. vasaros olimpiadą.
Kaip ir visoje Italijoje, Romoje populiariausia sporto šaka yra futbolas. Miesto olimpinis stadionas yra didžiausias šalyje (talpina 72 700 žmonių). Šiame stadione 1990 m. įvyko XIV pasaulio futbolo čempionatas, o 2009 m. jame buvo surengtos UEFA čmepionų lygos finalinės rungtynės tarp Manchester United ir FC Barcelona ekipų. Čempionais tapo Ispanijos ekipa, rungtynes laimėjusi rezultatu 2-0. Šiame stadione savo namų rungtynes žaidžia Serie A ekipos - A.S. Roma ir S.S. Lazio.
Romoje populiarus ir regbis. Savo namų rungtynes Flaminio stadione žaidžia nacionalinė Italijos regbio rinktinė.
Kiekvienų metų gegužę Romoje vyksta ATP serijos teniso varžybos.
[taisyti] Transportas
Šiuo metu Romos miestas yra didelis transporto mazgas. 2009 m. buvo baigtas transporto žiedas Grande Raccordo Anulare (italų klb. Didžiojo žiedo jungtis), kuris juosia visą Romos miestą. Jo ilgis siekia 68,2 km. Romos miesto dalis ir žiedą jungia 32 išvažiavimai.
Romos Termini traukinių stotis yra viena didžiausių Europoje. Kasdien joje apsilanko apie 400 000 keleivių. 2006 m. gruodžio 23 d. Termini stotis buvo dedikuota popiežiui Jonui Pauliui II.
Panaši dedikavimo situacija yra ir su vienu iš trijų oro uostų Fiumicino - jis dar vadinamas Leonardo da Vinči vardu. Kasmet oro uostas aptarnauja apie 35 milijonus keleivių. Statistiškai da Vinčio oro uostas 2008 m. buvo 25-tas pasaulyje pagal keleivių skaičių. Kiti du Romos oro uostai - Ciampino ir dell'Urbe yra mažesni. Pirmasis naudojamas daugiau kariniam transportui, antrasis - privatiems lėktuvams ir sraigtasparniams.
1955 m. Romoje atsidarė metropolitenas. Šiuo metu mieste veikia dvi linijos (A ir B), kurios sudaro 38 km linijų. Abiejų linijų kelias eina X pavidalu, o jos susikerta Termini stotyje. 2015 m. planuojama atidaryti trečią C metro liniją, o 2011 m. bus pradėta statyti ir ketvirtoji D linija.
Romos gatvėmis rieda tramvajai ir autobusai. Mieste yra 350 autobusų linijų, kuriose yra apie 8 000 stotelių. Tramvajai važiuoja 39 km miesto gatvėmis.
[taisyti] Miestai partneriai
Roma turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.
- Broliškas miestas - Paryžius, Prancūzija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis - prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.
- Miestai partneriai:
Akakači, Bolivija
Marbelja, Ispanija
Alžyras, Alžyras
Pekinas, Kinija
Belgradas, Serbija
Brazilija, Brazilija
Kairas, Egiptas
Cincinatis, JAV
Kijevas, Ukraina
Londonas, Jungtinė Karalystė
Monrealis, Kanada- Niujorkas, JAV
Plovdivas, Bulgarija
Seulas, Pietų Korėja
Sidnėjus, Australija
Tokijas, Japonija
Tongerenas, Belgija
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Išnašos
|
||||
