Aljė

Šis straipsnis apie departamentą. Apie upę skaitykite straipsnyje Aljė (upė).

Aljė L’Allier
Aljė departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Valstybė:	Prancūzija
Regionas:	Overnė
Administracinis centras:	Mulenas
Apskritys:	3
Kantonai:	35
Komunos:	320
Įkūrimo data:	1789 m. gruodžio 22 d.
Generalinės tarybos pirmininkas:	Žeraras Derijo
Gyventojų (1999):	344 721
Plotas:	7 340 km²
Tankumas (1999):	47 žm./km²
Vikiteka:	AljėVikiteka

Aljė (03) (pranc. L’Allier) – Prancūzijos departamentas šalies centre, Overno regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę.

Departamente 3 apskritys, 35 kantonai, 21 municipalinis susivienijimas ir 320 komunų. Plotas – 7340 km². 1999 m. – 344 721 gyventojų, 47 gyv./km² .

Istorija

Įsteigtas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymu nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė didžiąją dalį Burbonų kunigaikštystės provincijos.

1940–1945 m. generalinės tarybos įgaliojimai buvo suspenduoti, o Viši mieste buvo įsikūrusi maršalo Peteno vadovaujama kolaborantų vyriausybė.

Geografija

Departamentą supa Šero, Njevro, Sonos ir Luaros, Luaros, Piui de Domo ir Krezo departamentai.

Svarbiausi miestai – Montlusonas (pramonė), Mulenas (sostinė), Viši (miestas – sodas ir kurortas). Terminių vandenų kurortai taip pat yra Burbonų Ašambo ir Neris le Benas.

Didžioji departamento rytinė ir centrinė dalis padengta burboniškomis giriomis, žymiausias – Tronsė miškas. Beveik visą šiaurinę dalį užima Burbonų giria. Centrinėje dalyje nemažai 300–600 m aukščio kalvų. Aukščiausia vieta – Montonselio kalnas (1287 m).

Svarbiausios upės – Siulis, Bublis, Šeras, Luara, Aljė.

Miškai, kalvos ir upių slėniai formuoja švelnias ir drėgnas klimatines sąlygas. Vyrauja atlantinis klimatas su vakarų vėjais. Kritulių daugiausia birželio ir spalio mėn., mažiausia – sausio – vasario mėn., vidutiniškai 694 mm Montlusone (altitudė – 207 m), 763 mm Mulene (245 m), 778 mm Viši (251 m), 1200 mm Asize (1050 m).

Gyventojų skaičius po Pirmojo pasaulinio karo stabilizavosi, tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje pradėjo mažėti – 1968 m. jų buvo 386 533, 1999 m. – 344 721.

Ekonomika

Vyrauja žemės ūkis, sūrių ir kitų maisto produktų gamyba. Tačiau svarbiausia ekonomikos šaka yra medienos apdirbimo ir baldų pramonė. Be to, gaminamas kaučiukas, mechaninės konstrukcijos, automobiliai, ginklai, tekstilė.

Nemažai dėmesio skiriama neįgaliųjų reabilitacijos, gydymo, turizmo ir sporto infrastruktūrai.

Politika

Departamento Generalinė taryba ir prefektūra yra Mulene. Regiono taryboje departamentą atstovauja 14 narių (rinkimai vyko 2005 m. birželio 17 d.). Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Bernaras Baro (nuo 1989 m.) ir Žeraras Derijo (nuo 1998 m.) (išrinkti 1998 m.), Atstovų rūmuose – Pjeras Andrė Perisolis, Pjeras Goldbergas, Yvas Simonas ir Žeraras Šarasas (išrinkti 2002 m.)

Generalinę tarybą sudaro 35 nariai, renkami kas treji metai šešerių metų kadencijai. 18 iš jų atstovauja dešiniesiems, 17 – kairiesiems. Generalinės tarybos pirmininkas Žeraras Derijo.

Nuorodos

• Aljė prefektūra
• Generalinė taryba
• Turizmo komitetas

Prancūzijos departamentai

Aljė × Ardėnai × Ardešas × Arježas × Atlanto Luara × Atlanto Pirėnai × Aukštutinė Garona × Aukštutinė Korsika × Aukštutinė Luara × Aukštutinė Marna × Aukštutinė Savoja × Aukštutinė Sena × Aukštutinė Sona × Aukštutinės Alpės × Aukštutiniai Pirėnai × Aukštutinio Provanso Alpės × Aukštutinis Reinas × Aukštutinis Vjenas × Averonas × Belforo teritorija × De Sevras × Dordonė × Dromas × Du × Ena × Enas × Endras × Endras ir Luara × Eras × Eras ir Luara × Esonas × Finisteras × Garas × Hero × Ilis ir Vilenas × Ivlinas × Izeras × Jonas × Jura × Kalvadosas × Kantalis × Korezas × Kot d'Armoras × Kot d'Oras × Krezas × Landai × Luara × Luaras ir Šeras × Luarė × Lo × Lo ir Garona × Lozeras × Majenas × Manšas × Marna × Marnos slėnis × Menas ir Luara × Mertas ir Mozelis × Mezas × Morbihanas × Mozelis × Njevras × Obas × Odas × Ornas × Pa de Kalė × Pajūrio Alpės × Pajūrio Sena × Pajūrio Šaranta × Paryžius × Pietų Korsika × Piui de Domas × Rytų Pirėnai × Rona × Ronos delta × Sartas × Savoja × Sena ir Marna × Sena-Sen Deni × Soma × Sona ir Luara × Šaranta × Šeras × Šiaurė × Tarnas × Tarnas ir Garona × Uaza × Uazos slėnis × Varas × Vandėja × Vjenas × Vogėzai × Vokliūzas × Žemutinis Reinas × Žeras × Žironda Užjūrio departamentai: Gvadelupa × Martinika × Prancūzijos Gviana × Reunjonas