Žironda (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žirondos departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Žirondos herbas

Žironda (33) (pranc. La Gironde, ok. gaskonų dialektu Gironda, Sentonžo dialektu Jhirunde) – Prancūzijos departamentas šalies pietvakariuose, Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo estuariją. Administracinis centras – Bordo (Bordeaux). Generalinės tarybos pirmininkas Filipas Madrelis (Philippe Madrelle) (PS).

Departamente 5 apskritys, 63 kantonai, 46 municipaliniai susivienijimai ir 542 komunos. Plotas – 10 000 km². 2006 m. – 1 287 334 gyventojų, 129 gyv./km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Gijenos ir Gaskonės provincijų dalyje. 17931795 m., kai Žirondos vardas asociavosi su parlamento žirondistais, vadinosi Bek Dambo vardu.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žirondos keliai

Žirondos departamentas ribojasi su Landų, Lo ir Garonos, Dordonės ir Pajūrio Šaranto departamentais bei Atlanto vandenynu.

Pagrindinės upės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bordo (Bordeaux) – 230 000 gyventojų (1999 m.)
  • Arkašonas (Arcachon) – 11 459 gyv.
  • Blajė (Blaye) – 4 666 gyv.
  • Lanžonas (Langon) – 6 168 gyv.
  • Lespar-Medokas (Lesparre-Médoc) – 4 855 gyv.
  • Liburnas (Libourne) – 22 457 gyv.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė sausio mėn. temperatūra 7 °C, liepos – 21 °C. 1985 m. sausio mėn. šaltis siekė 21 °C, 1968 m. Donezake užfiksuota 43,2 °C karščio. Kritulių sausio mėn. būna apie 100 mm, liepos mėn – apie 50 mm. 1956 m. vasario mėn. sniego danga siekė 90 cm.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Tradicinės departamento kalbos – oksitanų kalba (paplitęs Langedoko limuzenų dialektas) ir Langedoilio Sentonžo dialektas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Žironda

Pagrindinės ekonomikos šakos – turizmas, žemės ūkis, vynuogininkystė. Kraštą gamta padalijo į tris teritorijas:

  • Pajūrio zona su kopomis, kurios pradėtos apželdinti XIX a., ir jachtų prieplaukomis, skirta vasaros poilsiui ir gyvulininkystei.
  • Miškų zonoje svarbų vaidmenį vaidina ganyklos.
  • Kairiajame Garonos krante nuo seno sodinamos vynuogės ir gaminamas vynas.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Žirondos 125 km Atlanto pakrantėje įsikūrę kelios dešimtys vasaros poilsio bazių. Viena iš mėgiamų lankyti vietų – 3 km ilgio ir 500 m pločio Pila kopa (Dune du Pyla).

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Žirondos departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 11 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 62 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Blajė 54.136 696 78 4 55
Bordo 979.262 4.397 223 33 157
Lanžonas 79.439 2.306 34 13 169
Lespar-Medokas 42.854 1.318 33 4 32
Liburnas 131.643 1.283 103 9 129

Žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Žironda (departamentas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka