Aukštutinė Marna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštutinė Marna
Haute-Marne
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Šomonas
Kantonai 32
Gyventojų (2016) 178 084
Plotas 6 211 km²
Tankumas (2016) 29 žm./km²
Vikiteka Aukštutinė MarnaVikiteka

Aukštutinė Marna (52) (pranc. La Haute-Marne – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės rytuose, Šampanės-Ardėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Senos dešinįjį intaką. Administracinis centras – Šomonas.

Departamente 3 apskritys, 32 kantonai, 27 municipaliniai susivienijimai ir 432 komunos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant po dalį Šampanės, Lotaringijos ir Burgundijos bei Franš-Kontė provincijų.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno prieš 300 000 metų. Nuo V a. PK krašte apsigyveno keltai. 58 m. PK, nukariaudamas galus lankėsi Julijus Cezaris. Romos imperijos laikais kraštas įėjo į Liono Galiją. Krikščionybė atsirado apie III a., tačiau IV a. kraštą nusiaubė barbarai.575-751 m. šiaurinė dalis atiteko Šampanei, pietinė – Burgundijai, vėliau įėjo į Karolio Didžiojo imperiją. 1284 m. Šampanės kunigaikštis kraštą kaip kraitį atidavė Prancūzijos karaliui Filipui Gražiajam. Šimtamečio karo metu kraštas buvo patekęs Burgundijos ir Anglijos valdžion, bet Karolis VII jį atsikovojo.

Antrojo pasaulinio karo metais Marnos-Sonos kanalas buvo tapęs siena tarp vokiečių okupuotos ir rezervinės zonų. 1944 m. kraštą išvadavo generolo Leklerko daliniai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštutinės Marnos departamentas ribojasi su Marnos, Obo, Kot Doro, Aukštutinės Sonos, Mezo ir Vogėzų departamentais.

Departamento pietuose plyti Langrų aukštuma, aukščiausia jos vieta – 513 m Ot diu Seko kalnas. Žemiausias departamento taškas Puelemontjė – 117 m. Departamento teritorijoje apie 500 upių, kurių ilgis daugiau, kaip 2300 km svarbiausios iš jų – Sena, Mezas, Obas ir Marna.

Apie 40 % teritorijos (250 000 ha) dengia miškai. Pagal miškingumą tai 9 departamentas Prancūzijoje. Todėl vienas iš svarbiausių užsiėmimų yra medžioklė. Departamento gėlė – orchidėja, čia išvesta apie 30 jų rūšių.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Šomonas 69 223 2476 11 160
Langrai 46 842 2163 10 158
Sen Dizjeras 78 808 1571 11 114

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šomonas (Chaumont) (26 000 gyventojų, 1999 m.)
  • Sen Dizjeras (Saint-Dizier) (30 000 gyventojų)
  • Noženas (Nogent) (4 000 gyventojų)
  • Žoinvilis (Joinville ) (4 000 gyventojų)

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas okeaninis, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis svyruoja nuo 810 iki 1070 mm per metus, nuo 150 iki 180 dienų. Sninga 20-30 dienų. Žiemos šaltos ir ilgos, vasaros karštos ir audringos. Vidutinė metinė temperatūra 9-11 laipsnių C.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškas

Pagrindinis turistų traukos objektas – miškai ir medžioklės.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Šarlis Gėnė ir Brunas Sido, Atstovų rūmuose – Lukas Mari Šatelis ir Fransua Kornu-Žentilis. Generalinę tarybą sudaro 32 nariai.

Prefektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. – Alain Waquet, 2005 m. – Claude Valleix

Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno Šarlis de Golis (18901970)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]