Marna (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marnos departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Marnos herbas

Marna (51) (pranc. La Marne  – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Šampanės-Ardėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Senos dešinįjį intaką. Administracinis centras – Šampanės Šalonas, iki 1998 m. vadinosi Šalonas prie Marnos. Generalinės tarybos pirmininkas Rėnė Polis Savari.

Departamente 5 apskritys, 44 kantonai, 57 municipaliniai susivienijimai ir 619 komunų. Plotas – 8 162 km². 1999 m. – 565 229 gyventojai, 69 gyv./km² .

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant po dalį Šampanės provincijos. 1800 m. vasario 17 d. įsteigus prefekto pareigas, pirmuoju prefektu tapo Buržua de Žesė (Bourgeois de Jessaint), kuris šiame poste išbuvo 38 metus.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno prieš 300 000 metų. Nuo V a. PK krašte apsigyveno keltai. 58 m. PK, nukariaudamas galus lankėsi Julijus Cezaris, aprašęs vietinius gyventojus belgus savo Komentaruose. Strabonas Reimso gyventojus vadino turtingiausiais tarp genčių – Inter istas gentes Remi sunt nobilissimi. Romos imperijos laikus primena gausūs archeologija|archeologiniai radiniai, tų laikų statiniai. Krikščionybė atsirado apie III a., tačiau pirmieji krikščionys jokių represijų nesusilaukė.

Netgi barbarai, IV a. nusiaubę visą Europą, šį kraštą paliko neutralų, o kai V a. krašto sostinei pagrasino Atila, gyventojai susivienijo prieš jį su frankų karaliumi Merovėjumi, vizigotų – Teodoriku ir Flavijaus Ecijaus legionais. Susiformavo vietinė Kloviso monarchija, kurią Karolis Didysis įtraukė į savo imperiją. 1284 m. Šampanės kunigaikštis kraštą kaip kraitį atidavė Prancūzijos karaliui Filipui Gražiajam. Šimtamečio karo metu kraštą nesėkmingai bandė užimti Robertas Knolis.

Pirmasis pasaulinis karas kraštui padarė nemažai žalos. Daugybės mūšių vietose liko nesprogusių sviedinių, minų, laukai buvo nusėti skeveldrų, kulkų, karo technikos liekanų, todėl nebetiko jokiai kitai veiklai. Raudonoji zona Marnos departamente apėmė 24 556 ha.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Marnos departamentas ribojasi su Ardėnų, Mezo, Aukštutinės Marnos, Obo, Senos ir Marnos bei Esno departamentais.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Šampanės Šalonas 100 112 1778 8 100
Epernė 91 471 2156 10 164
Reimsas 310 289 1702 17 175
Sent Meneholdas 14 313 1021 3 67
Vitri le Fransua 49 044 1504 6 113

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šampanės Šalonas (Châlons – en-Champagne) (26 000 gyventojų, 1999 m.)
  • Epernė ( Épernay) (30 000 gyventojų)
  • Reimsas ( Reims) (4 000 gyventojų)
  • Sent Meneholdas ( Sainte-Menehould) (4 000 gyventojų)
  • Vitri le Fransua (Vitry – le-François)

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas kontinentinis ir okeaninis, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis per metus svyruoja nuo 500 mm Reimse ir Šalone iki 1000 mm Reimso kalnuose. Saulėta būna apie 1730 valandų. Vidutinė metinė temperatūra 15 laipsnių C, nuo 2 °C sausio mėn iki 18 °C liepos mėn.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Ivas Detrenė, Žanas klodas Etjenas ir Fransuaza Fera, Atstovų rūmuose – 6 nariai. Generalinę tarybą sudaro 45 nariai, renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Prefektai[taisyti | redaguoti kodą]

2005 m. – Dominique Dubois

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka