Briuselis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Briuselis
pranc. Bruxelles, ol. Brussel, vok. Brüssel
   Coat of Arms of Brussels.svg      Flag Belgium brussels.svg   
Bruxelles Grande-Place.jpg
Rūmai Didžiojoje aikštėje

Briuselis
50°50′00″N 4°21′00″E / 50.833333°N 4.35°E / 50.833333; 4.35 (Briuselis)Koordinatės: 50°50′00″N 4°21′00″E / 50.833333°N 4.35°E / 50.833333; 4.35 (Briuselis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Belgijos vėliava Belgija
Regionas: Briuselio regionas
meras: Freddy Thielemans
Gyventojų (2008): 163 210
Plotas: 32,61 km²
Tankumas (2008): 5 005 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BriuselisVikiteka
Kirčiavimas: Briùselis

BriuselisBelgijos sostinė, taip pat laikoma de facto Europos Sąjungos sostine, kadangi čia yra dvi iš trijų pagrindinių sąjungos institucijų, yra ir NATO būstinė. Briuseliu dažnai vadinamas visas Briuselio-sostinės regionas, tačiau Briuselio miestas (prancūziškai Bruxelles-Ville arba Ville de Bruxelles, olandiškai Stad Brussel) yra 1 iš 19 Briuselio-sostinės regiono komunų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžiais Briuselis buvo Brabanto hercogų rezidencija. 1830 m. susiformavus Belgijai, tapo jos sostine. Po Antrojo pasaulinio karo tapo laikina besikuriančių tarptautinių struktūrų būstine, bet palaipsniui tapo nuolatine sostine.

1897, 1910, 1935 ir 1958 m. mieste vyko Pasaulinė paroda.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas yra Brabanto provincijos sostinė, svarbus uostas; jame daug kanalų.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Išvystyta mašinų gamybos, chemijos, lengvoji, poligrafijos pramonė. Amatininkai nuo seno čia gamina puodukus, kilimus, juvelyrinius dirbinius.

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra keli universitetai, Dailės ir meno akademija, Lui Pastero institutas, Karališkasis dailės menų muziejus, dailės ir istorijos muziejus, Menjė muziejus ir kt. Gotikinė rotušė (XV a.), katedra (XIII–XV a.).

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra tarptautinis Zaventem oro uostas. Veikia metropolitenas, kelios geležinkelio stotys.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1972 m. vyko IV Europos futbolo čempionatas, o 2000 m. – XI Europos futbolo čempionatas. Žymiausi futbolo klubai:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]