Avinjonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Avinjonas
pranc. Avignon
   Blason ville fr Avignon (Vaucluse).svg   
Avignon view.jpg
Avinjono senamiestis

Avinjonas
43°56′54″N 4°48′28″E / 43.94833°N 4.80778°E / 43.94833; 4.80778 (Avinjonas)Koordinatės: 43°56′54″N 4°48′28″E / 43.94833°N 4.80778°E / 43.94833; 4.80778 (Avinjonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Departamentas: Vokliūzas
Gyventojų (2005): 90 900
Plotas: 64,78 km²
Tankumas (2005): 1 403 žm./km²
Altitudė: 23 m
Commons-logo.svg Vikiteka: AvinjonasVikiteka
Kirčiavimas: Avinjònas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 228

Avinjonas (pranc. Avignon) – miestas pietų Prancūzijoje, prie Ronos ir Diuranso upių santakos. Vokliūzo departamento sostinė. Su priemiesčiais 290,5 tūkst. gyventojų. Tekstilės (ypač šilko), metalo apdirbimo, maisto, avalynės pramonė.

Miestas apsuptas dantytomis 3,12 m pločio sienomis su 30 bokštų, pastatytais 1349–1368 m. Avinjono miestas garsėja XIV a. popiežių rezidencija – Avinjono Popiežių rūmais (Palais des Papes). Mieste taip pat gausu ir kitų XII–XVII a. architektūros paminklų: Avinjono katedra (romaniškos architektūros, pastatyta XII a.), Šv. Petro bažnyčia, viduramžiškas Sen Benzė tiltas ir kt. Dėl savo istorinio paveldo miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš visuomeninių pastatų išsiskiria rotušė su gotikiniu bokštu, pastatyta XIV a., arkivyskupo rūmai, ligoninė, teatras (1846 m.), F. Petrarkos skulptūra, pastatyta 1874 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Antikoje Avenio buvo galų genties kavarų sostinė, po Julijaus Cezario užkariavimų tapusi Romos kolonija. Viduramžiais, iširus Frankų valstybei, priklausė Provanso grafystei, o 1271 m. Avinjoną paveldėjo Prancūzijos valdovai. Nuo 1308 iki 1377 m. čia rezidavo 7 popiežiai, o iki 1408 m. čia buvo ir dviejų antipopiežių rezidencija, vėliau čia gyveno popiežiaus pasiuntiniai. 1348 m. popiežius Klemensas VI-asis Avinjoną nupirko iš Neapolio kunigaikštienės ir Provanso grafienės. Nuo to laiko Avinjoas iki 1797 m. priklausė popiežiaus valstybei. Nuo 1303 m. iki 1791 m. čia veikė universitetas. Iki Prancūzijos revoliucijos čia veikė 20 vyrų ir 15 moterų vienuolynų. Revoliucijos metu daugelis jų pradėti naudoti kitais tikslais, dalis sugriauti.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]