Belgradas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Belgradas
serb. Београд'
   Coat of Arms Belgrade.png   
NoviBG Nov30 2005.jpg
Miesto panorama

Belgradas
[1])_scale:Expression error: Unexpected < operator. 44°49′0″N 20°27′0″E / 44.81667°N 20.45°E / 44.81667; 20.45 (Belgradas)Koordinatės: [1])_scale:Expression error: Unexpected < operator. 44°49′0″N 20°27′0″E / 44.81667°N 20.45°E / 44.81667; 20.45 (Belgradas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Serbijos vėliava Serbija
Įkūrimo data: XV a. pr. m. e.
Meras: Draganas Džilasas
Gyventojų (2011): 1 659 440 [1]
Plotas: 360 km²
Tankumas (2011): Expression error: Unrecognized punctuation character "", žm./km²
Altitudė: 117 m
Commons-logo.svg Vikiteka: BelgradasVikiteka
Kirčiavimas: Belgrãdas

Belgradas (serb. Београд) – Serbijos sostinė nuo 1404 m., nuo XX a. pradžios iki XXI a. pirmojo dešimtmečio buvo didesnių federacinių valstybių sostinė – 19182003 m. Jugoslavijos, 20032006 m. Serbijos ir Juodkalnijos. Miestas įsikūręs prie Sava upės kanalo į Dunojų centrinėje Serbijoje. Veikia Belgrado universitetas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Belgrado istorija.

Pirmosios gyvenvietės Belgrado teritorijoje būta dar VII a. pr. m. e. Nuo I a. pr. m. e. iki IV a. priklausė romėnams (vadintas Singidūnu). 504 m. užkariavo gotai, vėliau miestas atiteko Bizantijai, kurį laiką priklausė slavams, bulgarams, vengrams. Kaip Belgradas žinomas nuo IX a. 1521–1806 m. priklausė turkams, tarpais valdė Habsburgai. 1806 m. tapo Serbijos kunigaikštystės, nuo 1882 m. – karalystės sostine, 18131830 m. Osmanų imperijos sudėtyje. 1918 m. tapo Serbų, Chorvatų ir Slovėnų Karalystės (nuo 1929 m. – Jugoslavija) sostine, 19441992 m. buvo Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos (nuo 1963 m. Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos) sostine, 1992–2003 m. iširusios Jugoslavijos, 2003–2006 m. Serbijos ir Juodkalnijos Federacijos, o nuo 2006 m. – Serbijos Respublikos sostine.

Istoriniai vardai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Singidun(on) – keltiškas 279 pr. m. e.;
  • Singidunum – romėnai užėmę miestą romanizavo miesto pavadinimą;
  • Beograd – slaviškas pavadinimas pirmą kartą paminėtas 878 m. popiežiaus Jono VIII laiške Bulgarijos valdovui Borisui;
  • Alba Graeca – lot. vertimas;
  • Fehérvár – vengriškas vertimas;
  • Weißenburg – vokiškas vertimas;
  • Castelbianco – itališkai vertimas;
  • Nandoralba – viduramžių Vengrijoje XIV amžiuje;
  • Nandorfehérvár – viduramžių Vengrija;
  • Landorfehérvár – viduramžių Vengrija;
  • Veligradon – bizantiškas pavadinimas;
  • Βελιγράδι (Veligradi) – graikiškas vertimas;
  • Dar ul Jihad („karo namai“) – turkiškas vertimas;
  • Veligrada – Osmanų pavadinimas.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto skirtingose dalyse vyrauja skirtinga architektūra, nuo centro Zemun, kuris yra tipiškas Vojvodinos stiliaus miestas iki išlikusių turkiško stiliaus pastatų ir gatvių išdėstymo ar iki modernaus Naujojo Belgrado išplanavimo.

Garsiausi miesto pastatai:

Šv. Savos bažnyčia

Garsiausios gatvės ir aikštės:

Respublikos aikštė

Garsiausios turistinės vietos Belgrade yra Avala kalnas, Dedinje administracinis rajonas ir Tito mauzoliejus vad. „Kuća cveća“ („gėlių namai“).

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymiausi Belgrado muziejai:

  • Nacionalinis muziejus – meno muziejus, turintis per 300 000 eksponatų. Buvo įkurtas 1844 m.
  • Gamtos istorijos muziejus, turintis per 900 000 eksponatų.
  • Šiuolaikinio meno muziejus – demonstruojantis meno kūrinius sukurtus nuo 1900 m. Jugoslavijoje, turintis apie 8540 eksponatų.
  • Serbijos etnografijos muziejus, turintis per 160 000 eksponatų Balkanų miesto ir žemės ūkio kultūros tematika.
  • Nikolo Teslos muziejus – eksponuojantis Nikolo Teslo daiktus. Įkurtas 1952 m. muziejus turi apie 160 000 originalių dokumentų ir apie 5700 kitų daiktų.

Savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

17 savivaldybių, 10 miesto ir 7 priemiesčių.

Belgrado savivaldybės
  1. Barajevo
  2. Voždovac
  3. Vračar
  4. Grocka
  5. Zvezdara
  6. Zemun
  7. Lazarevac
  8. Mladenovac
  9. Novi Beograd
  10. Obrenovac
  11. Palilula
  12. Rakovica
  13. Savski Venac
  14. Sopot
  15. Stari Grad
  16. Surčin
  17. Čukarica
  • Miesto savivaldybės: Čukarica, Novi Beograd, Palilula, Rakovica, Savski Venac, Stari Grad, Voždovac, Vračar, Zemun, Zvezdara.
  • Priemiesčių savivaldybės: Barajevo, Grocka, Lazarevac, Mladenovac, Obrenovac, Sopot, Surčin.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

1976 m. mieste vyko V Europos futbolo čempionatas. Belgrade žaidžia ar yra žaidę šie klubai:

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1]