Lionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lionas
pranc. Lyon
   Blason Ville fr Lyon.svg      Flag of Lyon.png   
Lyon toits 01.jpg
Lionas

Lionas
45°46′00″N 04°50′00″E / 45.766667°N 4.833333°E / 45.766667; 4.833333 (Lionas)Koordinatės: 45°46′00″N 04°50′00″E / 45.766667°N 4.833333°E / 45.766667; 4.833333 (Lionas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Rona-Alpės
Departamentas: Rona (departamentas)
Gyventojų (2009): 479 803
Plotas: 47,95 km²
Tankumas (2009): 10 006 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: LionasVikiteka
Kirčiavimas: Liònas (rom. Lugdū̃nas)
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 872

Lionas (pranc. Lyon) – miestas Prancūzijos rytuose; Ronos departamento ir Ronos-Alpių regiono sostinė. Tai – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas (po Paryžiaus ir Marselio). Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje su 4 415 000 (2007 m.) gyventojais. Lione veikia 1700 m. įkurta Mokslų akademija, penki universitetai, daug mokslo tyrimų institucijų, keli teatrai, daug muziejų, tarp kurių Liono istorijos, dailės, automobilių, galų-romėnų civilizacijos, šiuolaikinio meno.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romėnų valdymo laikais vietovė vadinta Lugdunum. II a. ji tapo Galijos centru. Lugdune gimė Romos imperatoriai Klaudijus ir Karakala. II a. vietovėje pradėjo plisti krikščionybė, buvo įkurta vyskupija, tuo pat metu vyko ir krikščionių persekiojimai. 437 m. atsikėlė burgundai, kurie 461 m. Lugduną paskelbė savo sostine. 534 m. jį užkariavo frankai. Ankstyvaisiais viduramžiais Lioną valdė Šventoji Romos imperija. Imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1157 m. perdavė miestą valdyti Liono arkivyskupui. 1245 m. ir 1274 m. mieste vyko pirmasis ir antrasis Bažnyčios visuotiniai susirinkimai. XIII a. miestiečiai kovojo už miesto savarankiškumą ir kreipėsi paramos į Prancūzijos karalių Pilypą IV. 1312 m. Lionas buvo prijungtas prie Prancūzijos. XIV a. Lionas tapo svarbiu regiono mugių ir šilko prekybos centru, tačiau nukentėjo per Šimtametį karą. 1470 m. Lione buvo išspausdinta pirmoji knyga prancūzų kalba, o miestas tapo reikšmingu Europos knygų spausdinimo centru. Religinių karų Prancūzijoje metu Lionas buvo hugenotų centru. Karams pasibaigus katalikų pergale, daug protestantų iš Liono išvyko. Prancūzijos revoliucijos metais Lionas buvo žirondistų atrama. XIX a. mieste sparčiai plito tekstilės pramonė. 1914 m. mieste vyko Pasaulinė paroda. Antrojo pasaulinio karo metais Lione buvo okupacinių Vermachto pajėgų būstinė.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko senovės Romos pastatų – teatrų, amfiteatrų, akvedukų, odeono griuvėsiai. Gausu bažnyčių: V a. šv. Irenėjo bažnyčia, XII a. romaninė benediktinų bazilika, romaninė gotikinė šv. Jono katedra, XVII a. miesto rotušė, pseudobizantinė XIX a. bazilika. 1829 m. pastatyti Operos rūmai. 1998 m. Liono senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Lionas svarbus Prancūzijos transporto centras. Per miestą eina greitojo geležinkelio magistralė, jungianti Paryžių ir Marselį, veikia miesto tarptautinis oro uostas, upių uostas, metropolitenas. Svarbus automobilių, lokomotyvų gamybos, metalo apdirbimo, elektronikos, chemijos, farmacijos, biotechnologijų, tekstilės, maisto, poligrafijos pramonės centras. Piečiau Liono veikia didžiausia Prancūzijoje naftos perdirbimo įmonė.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

1984 m. čia vyko VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Garsiausi klubai:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lyon (Lionas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 425-426 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]