Pa de Kalė (departamentas)

Pa de Kalė departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Pa de Kalė herbas

Pa de Kalė (62) (pranc. Le Pas - de-Calais) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Šiaurės-Pa de Kalė regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo sąsiaurį. Administracinis centras – Arasas. Generalinės tarybos pirmininkas Dominikas Diupilė (Dominique Dupilet).

Departamente 7 apskritys, 77 kantonai, 45 municipaliniai susivienijimai ir 894 komunos. Plotas – 6671 km². 1999 m. – 1 441 568 gyventojai, 216 gyv./km² .

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais iš ispanų atkovotose Artua ir Amjeno grafystėse.

Geografija

1792 m. departamneto planas

Pa de Kalė departamentas ribojasi su Šiaurės, Somos, Manšo departamentais ir Šiaurės jūra.

Pagrindiniai miestai

• Arasas (Arras) – 45 000 gyventojų (1999 m.)
• Lensas (Lens) – 36 206 gyventojai
• Livinas (Liévin) – 33 427 gyventojai
• Kalė (Calais) – 77 333 gyventojai
• Pajūrio Bulonė (Boulogne – sur-Mer) – 44 859 gyventojai
• Sent Omeras (Saint-Omer) – 15 747 gyventojai
• Enin Bomonas (Hénin-Beaumont) – 25 178 gyventojai
• Briuė la Biseras (Bruay – la-Buissière) – 23 998 gyventojai
• Avijonas (Avion) – 18 298 gyventojai
• Karvenas (Carvin) – 17 772 gyventojai

Klimatas

Klimatas okeaninis, didelė Šiaurės jūros įtaka.

Ekonomika

Pagrindinė ekonomikos šaka ilgą laiką buvo akmens anglis, jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti 1841 m. 1875 m. atvertas ir pietinis baseinas. 1880 m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, 1913 m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, 1925 m. – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo lenkai, kurie pamažu integravosi į regioną. 1930 m. pasiektas absoliutus rekordas – 35 mln.t.

Po Antrojo pasaulinio karo šachtos nacionalizuotos ir gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960 m. anglių panaudojimas energetikoje ir geležinkeliuose sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.

Turizmas

Anglies šachta Uani

Turizmas daugiausiai susietas su jūra ir sportu. Opalinis krantas (Côte d’Opale) turi daugybę puikiai įrengtų pliažų, jachtų prieplaukų ir klubų. Kanšo upė skirta plaukioti baidarėmis, aplankant pakrantėse stovinčias pilis, uždarytas šachtas ir senus miestelius.

Politika

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 77 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų	Plotas km²	Kantonų	Savivaldybių
Arasas	300 785	2519	20	397
Betunas	279 783	674	14	99
Pajūrio Bulonė	163 159	640	8	75
Kalė	118 311	310	5	28
Lensas	326 719	278	15	39
Pajūrio Monrealis	99 288	7	140
Sent Omeras	153 523	1090	8	116

Prefektai

• 2002 m. – Bernard Fragneau

Nuorodos

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra
• Generalinė taryba
• Turizmo portalas
• Artua universitetas
• Litoralio universitetas

Prancūzijos departamentai

Aljė × Ardėnai × Ardešas × Arježas × Atlanto Luara × Atlanto Pirėnai × Aukštutinė Garona × Aukštutinė Korsika × Aukštutinė Luara × Aukštutinė Marna × Aukštutinė Savoja × Aukštutinė Sena × Aukštutinė Sona × Aukštutinės Alpės × Aukštutiniai Pirėnai × Aukštutinio Provanso Alpės × Aukštutinis Reinas × Aukštutinis Vjenas × Averonas × Belforo teritorija × De Sevras × Dordonė × Dromas × Du × Ena × Enas × Endras × Endras ir Luara × Eras × Eras ir Luara × Esonas × Finisteras × Garas × Hero × Ilis ir Vilenas × Ivlinas × Izeras × Jonas × Jura × Kalvadosas × Kantalis × Korezas × Kot d'Armoras × Kot d'Oras × Krezas × Landai × Luara × Luaras ir Šeras × Luarė × Lo × Lo ir Garona × Lozeras × Majenas × Manšas × Marna × Marnos slėnis × Menas ir Luara × Mertas ir Mozelis × Mezas × Morbihanas × Mozelis × Njevras × Obas × Odas × Ornas × Pa de Kalė × Pajūrio Alpės × Pajūrio Sena × Pajūrio Šaranta × Paryžius × Pietų Korsika × Piui de Domas × Rytų Pirėnai × Rona × Ronos delta × Sartas × Savoja × Sena ir Marna × Sena-Sen Deni × Soma × Sona ir Luara × Šaranta × Šeras × Šiaurė × Tarnas × Tarnas ir Garona × Uaza × Uazos slėnis × Varas × Vandėja × Vjenas × Vogėzai × Vokliūzas × Žemutinis Reinas × Žeras × Žironda Užjūrio departamentai: Gvadelupa × Martinika × Prancūzijos Gviana × Reunjonas

Vikiteka