Orsė muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Muziejaus interjeras

Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti Galerie nationale du Jeu de Paume.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejaus pastato pirminė paskirtis buvo geležinkelio stotis Gare d’Orsay, pastatyta kelyje ParyžiusOrleanas ir baigta 1900 m., kaip tik Pasaulinės parodos (Exposition Universelle) atidarymo proga. Jos statyboje dalyvavo trys architektai: Lucien Magne, Émile Bénard ir Victor Laloux. Stotis tarnavo, kaip terminalas pietvakarių Prancūzijos geležinkelyje iki 1939 m.

Orsė muziejaus laikrodis, autorius Victor Laloux, Pagrindinė salė

Iki 1939 m. stoties trumposios platformos tapo nepatogios ilgiems traukiniams, todėl šie perėjo prie tiesioginio aptarnavimo. Po 1939 m.stotis naudota priemiesčių aptarnavimui, o jos dalis per Antrąjį pasaulinį karą tapo pašto centru. Vėliau pastatas naudotas, kaip filmavimo aikštelė, pavyzdžiui, jame filmuotas Kafkos romano motyvais paremtas filmas „The Trial“, kurį adaptavo Orson Welles. Vėliau priklausė RenaudBarrault teatro kompanijai, o dar vėliau buvo aukciono vieta, kol buvo perstatomas „Hôtel Drouot“.

1970 m. gautas leidimas stotį nugriauti, bet Prancūzijos Kultūros ministras Jacques Duhamel buvo nusiteikęs priešiškai, ketindamas jos vietoje statyti naują viešbutį. Tad stotis papildomai įtraukta į Istorinių pastatų sąrašą, o galiausiai į jį įrašyta 1978 m. Pasiūlymas paversti stotį muziejumi kilo Prancūzijos muziejų direktoratui. Buvo sumanyta pastatyti muziejų, kuris būtų tarsi tiltas tarp Luvro ir Nacionalinio modernaus meno muziejaus (Žoržo Pompidu centro). Šį planą sugalvojo Georges Pompidou ir tam tikslui įvykdyti 1974 m. pavesta komisijai. 1978 m. organizuotos varžybos sukurti naują muziejų. „ACT Architektūra“, trijų jaunų architektų grupė (Pierre Colboc, Renaud Bardon and Jean-Paul Philippon) buvo apdovanota kontraktu, kuris apėmė 20 000 kv. m., tuo pačiu įrengiant naujas grindis keturiems aukštams. Statybos darbai vykdyti kompanijos „Bouygues“.[1] 1981 m. interjerui sukurti (įskaitant, vidaus įrengimus, puošybą, baldus ir muziejaus pritaikymą) pasirinktas italų architektas Gae Aulenti. Galiausiai 1986 m. liepos mėnesį muziejus buvo paruoštas priimti ekspozicijas. Eksponatų atgabenimas užtruko 6 mėnesius, per kuriuos sulaukta daugiau nei 2000 paveikslų, 600 skulptūrų ir kitų darbų. Muziejus oficialiai atidarytas 1986 m. gruodžio 9 d. šalies prezidento François Mitterrand.

Jis užima 57 400 m² plotą, o 2007 m. jį aplankė 3,2 mln. lankytojų.

Orsė muziejaus fasadas nuo dešiniojo Senos kranto

Aikštelėje šalia muziejaus eksponuojamos šešios bronzinės alegorinės skulptūros, kurios buvo pagamintos specialiai 1878 m. Pasaulinei parodai:

Šeši kontinentai, 1878 m., muziejaus aikštė
Gustave Courbet, Dailininko studija (L’Atelier du peintre): Tikroviška mano septynerių metų meninio ir moralinio gyvenimo alegorija, 1855 m.
James McNeill Whistler, Vistlerio motina, dailininko motinos portretas, 1871 m.
Georges Seurat, Cirkas, 1891 m.
József Rippl-Rónai, Moteris su gėle, 1891 m.

Kolekcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tapyba[taisyti | redaguoti kodą]

Eugène Guillaume, Anakreontas, 1849–1851 m., marmuras
Charles Cordier, Sudano negras, 1857 m.
Albert-Ernest Carrier-Belleuse, Mieganti Hebė, 1869 m., marmuras

Skulptūros[taisyti | redaguoti kodą]

Neoklasicizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Romantizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Antrosios Prancūzijos imperijos eklektizmas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jean-Baptiste Carpeaux (Valencienas, 1827-Courbevoie, 1875), 117 skulptūrų:
    • Ugolinas ir jo vaikai, 1860, bronza
    • Princesė Matilda, 1862, marmuras
    • Sosto įpėdinis ir jo šuo Néro, 1865, marmuras
    • Keturios pasaulios dalys, remiančios dangaus sritis, 1868-1872, gipsas, sakai, lakas
    • Šokis, 1869, grupė, Ešelono akmuo, pastatytas ant Opéra Garnier fasado
  • Charles Cordier (Kambrė, 1827-Alžyras, 1905)
    • Sudano negras, 1857, oniksas, bronza ir porfyras
    • Capresse des colonies, 1861, oniksas, bronza ir rausvasis marmuras
  • Paul Dubois (Nogent-sur-Seine, 1829-Paryžius, 1905)
    • Florentietis dainininkas, 1865, bronza, sidabras
  • Albert-Ernest Carrier-Belleuse (Anisy-le-Château, 1824-Sèvres, 1887)
    • Mieganti Hebė, 1869, marmuro grupė,
  • Auguste Clésinger (Besançon, 1814-Paryžius, 1883)
    • Gyvatės įgelta moteris, 1847, marmuras
  • Jean-Joseph Perraud (Monay, 1819-Paryžius, 1876)
    • Neviltis, 1869, marmuras
  • Alexandre Falguière (Toulouse, 1831-Paryžius, 1900)
    • Nugalėtojas gaidžių kare, 1864, bronza
    • Tarcisius, 1868, marmuras
    • Azija iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
  • Antonin Mercié (Toulouse, 1845-Paryžius, 1916)
    • Dovydas, 1871, bronza
  • Hippolyte Moulin (Paryžius, 1832-Charenton, 1884)
    • Atradimas Pompėjoje, 1863, bronza
  • Jean-Baptiste Baujault (La Crèche près de Breloux, 1828-1899)
    • Jeune Gaulois ou Au Gui l’an neuf, 1870-1875, marmuras, bei grubiai išgirdbta bronza
  • Alexandre Schoenewerk (Paris, 1820-1885)
    • Jaunasis Taratinas, 1871, marmuras
    • Europa iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
  • Eugène Delaplanche (Belleville, 1839-Paryžius, 1891)
    • Ieva prieš nuodėmę, 1869, marmuras
    • Afrika iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
  • Augustin-Jean Moreau-Vauthier (Paryžius, 1831-1893)
    • Gulinti Bachantė, 1892, marmuras

Kiti darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat saugomos kolekcijos: architektūros ir dekoratyvinio meno, senosios fotografijos. Muziejuje saugomi tokių fotografų, kaip Hippolyte Bayard, Édouard Baldus, Christian Bérard, Louis-Jacques-Mandé Daguerre, Félix Nadar, Nicéphore Niépce darbai.

Valdytojai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Françoise Cachin: 1986–1994
  • Henri Loyrette: 1994–2001
  • Serge Lemoine: 2001–2008
  • Guy Cogeval: 2008 m. kovas–iki šiol

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Bouygues website: Musée d'Orsay." Bouygues.com. Nuoroda tikrinta 2012-06-20.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Orsė muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka