Aukštutinės Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštutinės Alpės
Hautes-Alpes
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Gapas
Kantonai 30
Gyventojų (2016) 141 107
Plotas 5 549 km²
Tankumas (2016) 25 žm./km²
Vikiteka Aukštutinės AlpėsVikiteka

Aukštutinės Alpės (05) (pranc. Les Hautes-Alpes) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regione. Prefektūra Gape.

Departamente 2 apskritys, 30 kantonai, 20 municipalinis susivienijimas ir 177 komunos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymu nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė dalį Domeno bei šiaurės Provanso provincijų. 1800 m. Monestjė Dambelio kantonas prijungtas prie Izero departamento, 1811 m. Barselonetės kantonas prijungtas prie Aukštutinio Provanso Alpių departamento. 1947 m. patikslinta siena su Italija.

1794 m. buvo 186 komunos, 1836 m. – 189, 1896 m. – 187, 1942 m. – 184, 1945 m. – 182, 1963 m. – 179, 1975 m. – 175 komunos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą supa Aukštutinio Provanso Alpių, Dromo, Izero, Savojos departamentai bei Italija.

Svarbiausi miestai – Gapas, Briansonas, Embrunas, turintys savo aglomeratus. Sent Verano komuna išsidėsčiusi aukščiausiai Europoje – 2042 m. aukščiau jūros lygio. Gapo prefektūra pati „aukščiausia“ Prancūzijoje, o Briansonas – miestas rekordininkas. Vidutinė departamento altitudė – 1000 m., aukščiausia vieta – 4000 m.

Svarbiausios upės – Diuransas, Drakas, Klarė, Gilis, Severesas, Buešas, Romanšas. Ekrino masyvas su Valuazos ir Keiros slėniais turi nacionalinio parko statusą.

Gyventojai vadina save aukštalpiečiais (Haut-Alpins), jų nuolat mažėjo, kol buvo pradėta kurti turizmo industrija. 1954 m. buvo 85 067, 1962 m. – 87 436, o 1990 m. – jau 113 300 gyventojų.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja turizmo ir sporto infrastruktūra. Vasarą idealios sąlygos alpinizmui ir kalnų turizmui. Slidinėjimo trasos daugiausia vidutinio ir didelio nuotolio. Tajaro ir Sant Krepino komunose yra aerodromai parašiutizmo mėgėjams. Nemažai istorinių paminklų, įtvirtinimų, pilių, archeologinių vietovių. Lankomos Valon diu Furnelio sidabro kasyklos.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamento Generalinė taryba ir prefektūra yra Gape. Departamentą Prancūzijos senate nuo 1989 m. atstovauja Marselis Lesbrosas (išrinktas ir 1998 m.), Atstovų rūmuose – Henrieta Martines ir Žoelis Žiro (išrinkti 2002 m.).

Generalinę tarybą sudaro 31 narys, kurie renkami kas treji metai šešerių metų kadencijai. 15 jų išrinkti 2001 m., 16 – 2004 m. Generalinės tarybos pirmininkas Ogiustas Triufemas.

Prefektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1996 m. – Jean-Christian Cady
  • 1996 m. – Alain Walmetz
  • 1999 m. – Rémi Caron
  • 2002 m. – Patrick Strzoda
  • 2004 m. – Joël Tixier
  • 2005 m. – Jean-François Savy

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]