Priština

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Priština
serb. Приштина, alb. Prishtinë
Prishtina maj 2005.jpg
Viena iš daugelio Prištinos gatvių

Priština
42°40′00″N 21°10′00″E / 42.666667°N 21.166667°E / 42.666667; 21.166667 (Priština)Koordinatės: 42°40′00″N 21°10′00″E / 42.666667°N 21.166667°E / 42.666667; 21.166667 (Priština)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Serbijos vėliava Serbija
Dalinai pripažinta valstybė: Kosovas Kosovas [1]
Sritis: Prištinos sritis
Gyventojų (2007 m.): 254 000
Commons-logo.svg Vikiteka: PrištinaVikiteka
Kirčiavimas: Prìština

Priština (alb. Prishtinë arba Prishtina, serb. Приштина arba Priština; turk. Priştine) – Kosovo sostinė. Dauguma gyventojų – albanai, taip pat yra mažesnių serbų, bosnių ir čigonų bendruomenių. Mieste įsikūrusi laikinoji albanų dominuojama Kosovo vyriausybė ir Jungtinių Tautų administracija Kosove.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romėnų laikais apie 15 km į pietus nuo Prištinos buvo didelis Ulpiana miestas. Jis buvo sugriautas, tačiau imperatorius Justinianas I jį atstatė. Dabar toje vietoje yra Lipljan miestelis, čia dar galima pamatyti senovinio miesto griuvėsius.

Po Romos žlugimo Priština pradėjo augti. Ji buvo įsikūrusi kelių, vedusių į visas Balkanų pusiasalio puses, sankryžoje. Dėl šios priežasties Priština tapo svarbiu prekybos centru svarbiausiuose pietryčių Europos maršrutuose.

Viduramžių Serbijos valstybei Priština buvo itin svarbi, valdant karaliui Milutinui (12821321 m.) ir kitiems Nemaničių bei Brankovičių dinastijų valdovams, ji buvo valstybės sostine iki 1389 m. įvykusio Kosovo mūšio, kai įsiveržę osmanai sumušė jungtinę Balkanų armiją. Osmanai visą Serbiją nukariavo 1459 m.

Po šių įvykių Priština dar bent ketvirtį amžiaus išlaikė savo serbiškumą, tačiau palaipsniui vis „turkėjo“, daugumai jos gyventojų – slavams ir albanams – pradėjus išpažinti islamą. Pažymėtina, kad XVII amžiuje dauguma Prištinos gyventojų buvo slavų musulmonai, o ne albanai.

Nuo 1870 m. albanai suformavo Prizreno lygą priešinimuisi Osmanų valdžiai. 1881 m. buvo sudaryta laikinoji vyriausybė. 1912 m. Kosovas trumpai įėjo į naujai susikūrusios nepriklausomos Albanijos valstybės sudėtį. Tačiau 1913 metais galingosios valstybės privertė Albaniją atiduoti Kosovą Serbijai. 1918 m. Kosovas tapo naujos valstybės – Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės – dalimi.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Priština buvo etniškai mišrus miestas su didelėmis albanų ir serbų bendruomenėmis. Daug albanų, serbams vykdant etninį valymą, buvo ištremti į Turkiją. Albanai Turkijos valdžios buvo priversti priimti turkiškas pavardes ir įsikurti Turkijos provincijose, kurios anksčiau gyveno armėnai ir graikai.

Antrojo pasaulinio karo metu Prištinoje labai sumažėjo serbų, atsikėlė daug albanų. Nuo 1941 iki 1945 metų Priština buvo inkorporuota į Italijos okupacinę Aukštutinės Albanijos valstybę. Nuo 2008 m. tapo Kosovo sostine.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. *2008 m. vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Dalies valstybių pripažinta.