Kovo 4

Kovo 4 yra 63-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 64-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 302 dienos.

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena;
• Kovarnių diena.

Vardadieniai

Daina – Daugvarda – Daugvardas – Daugvyda – Daugvydas – Kazė – Kazimiera – Kazimieras – Kazys – Vacė – Vaclava – Girmantė.

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1386 – Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi;
• 1918 – Vilniuje atidarytas Šv. Kazimiero draugijos knygynas, prekiavęs lietuviškais leidiniais;
• 1927 – Kaziuko mugės proga Vilniuje įvyko pirmoji vieša radijo transliacija. Ją surengė bendrovė „Vilniaus radiotechnikos biuras”.
• 1989:
  • Šv. Kazimiero palaikai iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios perkelti į Vilniaus arkikatedrą;
  • atkurta Lietuvos teisininkų draugija;
• 1990 – vyko antrasis rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas;
• 1991 – atšventintoje Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje laikytos pirmosios Šv. Mišios;
• 1999 – įsigaliojo bevizis režimas su Vokietija, Prancūzija, Graikija ir Portugalija;
• 2001 – įvyko Lietuvos kardinolo Audrio Juozo Bačkio ingresas.

Gimimo dienos

• 1634 m. – Kazimieras Liščinskis, SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomenės veikėjas, vienas iš ateizmo LDK pradininkų (m. 1689 m.).
• 1674 m. – Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas. (m. 1741 m.).
• 1870 m. – Juozas Čepukaitis, lietuvių rašytojas (m. 1923 m.).
• 1877 m. – Kazys Lekeckas, pedagogas, Lietuvos valstybės ir politinis veikėjas (m. 1942 m.).
• 1880 m. – Kazimieras Oleka, Lietuvos teisininkas, vidaus reikalų ministras, Pirmojo ir Antrojo Seimų narys, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pirmasis direktorius (m. 1971 m.).
• 1885 m. – Kazys Šalkauskis, teisininkas, profesorius, lietuvių visuomenės veikėjas. Julijono Šalkauskio sūnus, Stasio Šalkauskio brolis (m. 1960 m.).
• 1892 m. – Kazys Lukšys, Lietuvos kino operatorius, vienas pirmųjų lietuviškos kino kronikos kūrėjų (m. 1963 m.).
• 1895 m. – Kazimieras Žižiūnas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1964 m.).
• 1899 m. – Stasys Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, Bažnyčios išeivijoje generalinis superintendantas (m. 1995 m.).
• 1900 m. – Juozas Jankauskas, Lietuvos karo lakūnas, LF karinio padalinio „Kęstutis“ generalinio štabo viršininkas, pulkininkas leitenantas, politinis veikėjas, rezistentas (m. 1967 m.).
• 1903 m. – Jonas Karys-Kareckas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, ekonomistas, žurnalistas, numizmatas (m. 1984 m.).
• 1912 m. – Juozas Jankus, Lietuvos scenografas (m. 1999 m.).
• 1917 m. – Kazys Kaluževičius, Lietuvos cirko artistas (m. 1965 m.).
• 1921 m. – Kazys Vitkus, lietuvių teatro ir kino aktorius, J. Miltinio mokinys, Panevėžio dramos teatro fotografas ir metraštininkas: rinko publikacijas apie Panevėžio dramos teatrą, fotografavo spektaklius (m. 1995 m.).
• 1923 m. – Kazys Bobelis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1925 m. – Kazys Morkūnas, Lietuvos dailininkas vitražistas.
• 1926 m. – Kazys Blaževičius, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1928 m.:
  • Ona Danutė Klumbytė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
  • Kazys Valdemaras Abromavičius, lietuvių dailininkas akvarelininkas.
• 1929 m. – Kazys Morkūnas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1932 m. – Algirdas Dumbliauskas, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1935 m. – Kazys Žvirblis, inžinierius, Šiaulių miesto ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1936 m. – Kęstutis Arlauskas, Lietuvos prozininkas.
• 1937 m.:
  • Janina Spalvienė-Mekytė, muzikos mokytoja ir chorvedė (m. 1997 m.).
  • Jurgis Gediminas Jakubčionis, Lietuvos inžinierius, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
  • Kazimieras Romualdas Župerka, mokslininkas kalbininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Šiaulių universiteto profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1938 m. – Tadas Rimas Jankauskas, Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1940 m. – Jūratė Galinaitytė, teisininkė, teisėtyrininkė kriminologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė, Vilniaus miesto politinė veikėja.
• 1944 m.:
  • Aldona Levickienė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Algirdas Pilvelis, publicistas, politikas, poetas, dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausias redaktorius.
  • Benediktas Antanavičius, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Antanas Mikalauskas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Kazys Visockas, ūkininkas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Genovaitė Kumpienė-Leimontaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Kazimieras Uoka, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kazys Žąsytis, kunigas.
  • Laimutė Teresė Tamašauskienė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Natalija Krupavičiūtė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
• 1954 m. – Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Lietuvos dailininkė, tapytoja, monumentalistė.
• 1955 m. – Kazys Vainickas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Gediminas Dubauskas, Lietuvos ekonomistas, fizikas, gamtos mokslų daktaras.
  • Jonas Matulevičius, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Aleksandras Vozbinas, Lietuvos tapytojas.
  • Anastazija Sidarienė, mokytoja ir kraštotyrininkė, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėja.
  • Virginija Baltraitienė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Rimantas Parnarauskas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Rita Regina Trimonienė, Lietuvos pedagogė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1963 m. – Sigutis Jačėnas, „Keistuolių teatro“ aktorius, režisierius, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras” steigėjas ir vadovas, kultūros projektų iniciatorius, skaitovas, dainų autorius ir atlikėjas, renginių scenarijų autorius, režisierius ir vedėjas; televizijos bei radijo laidų rengėjas, kompaktinių plokštelių kolekcijos „Lietuvos aktorių balsai“ sudarytojas, prodiuseris ir leidėjas.
• 1964 m. – Nijolė Ilginienė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1973 m. – Marius Berenis (tikrasis vardas Marijus) kitaip Tru – Lietuvos pramogų verslo veikėjas, TV ir radijo laidų vedėjas, grupės ŽAS narys ir įkūrėjas.
• 1974 m. – Virginijus Praškevičius, Lietuvos krepšininkas, buvęs nacionalinės rinktinės narys.
• 1976 m. – Ričardas Padegimas, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
• 1980 m. – Giedrius Gustas, Lietuvos krepšininkas, nacionalinės rinktinės narys.

Neaprašyti

• 1941 – Veronika Vidžiūnaitė, poetė, skulptorė.

Mirtys

• 1964 m. – Juozas Kraucevičius, Lietuvos karinis veikėjas, lakūnas, generolas leitenantas (g. 1879 m.).
• 1992 m. – Antanas Mackevičius, aktorius (g. 1902 m.).
• 1995 m. – Vytautas Bareikis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių moklų daktaras, karštųjų elektronų fliuktuacijų puslaidininkiuose bei jų dariniuose tyrimų mokyklos, pelniusios platų tarptautinį pripažinimą, kūrėjas ir vadovas (g. 1937 m.).
• 1997 m. – Antanas Lapukas, pedagogas, chemijos mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1951 m.).
• 2002 m.:
  • Ugnė Karvelis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja (g. 1935 m.).
  • Viktoras Danilevičius, Lietuvos agronomas, dirvožemininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2005 m. – Viktoras Mamontovas, Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas elektroradiografijos pradininkų Lietuvoje (g. 1942 m.).
• 2007 m. – Valerija Ramonaitė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė (g. 1928 m.).
• 2008 m. – Jonas Mitalas, Lietuvos Lietuvos žurnalistas, redaktorius, publicistas… (g. 1920 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1152 – Vokietijos karaliumi išrinktas Frydrichas I Barbarosa;
• 1665 – prasidėjo antrasis anglų-olandų karas;
• 1789 – Niujorke į pirmą posėdį susirinko JAV Kongresas;
• 1793 – prasidėjo antroji JAV prezidento Džordžo Vašingtono (George Washington) kadencija;
• 1801 – įvyko pirmoji JAV prezidento inauguracija naujojoje šalies sostinėje Vašingtone, kurios metu trečiuoju prezidentu inauguruotas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson);
• 1877:
  • Maskvos Didžiajame teatre įvyko Piotro Čaikovskio baleto „Gulbių ežeras“ premjera;
  • amerikiečių išradėjas Emilis Berlineras sukūrė mikrofoną;
• 1882 – Leitonstone (Rytų Londonas, Didžioji Britanija) pradėjo važinėti pirmieji elektriniai tramvajai;
• 1933 – JAV prezidentu prisaikdintas demokratas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt), vienintelis JAV prezidentas, išrinktas keturis kartus;
• 1946 – sukurta mikrobangų krosnelė. Jos išradėjas amerikiečių mokslininkas Persis Spenseris;
• 1975 – aktorius Čarlis Čaplinas (Chrlie Chaplinas), Bekingemo rūmuose buvo išventintas į riterius.

Gimimo dienos

• 1678 m. – Antonio Lucio Vivaldi, italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų (tarp jų ciklo „Metų laikai“) autorius (m. 1741 m.).
• 1826 m. – Augustas Bilenšteinas, latvių kalbininkas, etnologas, archeologas (m. 1907 m.).
• 1859 m. – Aleksandras Stepanovičius Popovas, įžymus rusų fizikas prisidėjęs prie radijo atsiradimo (m. 1905 m.).
• 1861 m. – Curt von Bardeleben, grafas ir Vokietijos šachmatų meistras baigęs gyvenimą savižudybe – iššokimu pro langą. Jo gyvenimas aprašytas Vladimiro Nabokovo romane Lužino gynyba. Curt von Bardeleben nuo 1887 iki 1891 m. redagavo Vokietijos šachmatų žurnalą (m. 1924 m.).
• 1877 m. – Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas, rusų generolas majoras (1918 m.), Pirmojo pasaulinio karo, kontrrevoliucinių įvykių Baltijos šalyse 1918–1919 m. dalyvis (m. 1973 m.).
• 1885 m. – Arnoldas Dankanas Makneiras CBE, KC, FBA, britų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kembridžo universiteto (UK) Whewell tarptautinės teisės katedros profesorius (1935–1937), Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1946–1955), teismo pirmininkas (1952–1955), EŽTT pirmininkas (1959–1965).
• 1895 m. – Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas, habilituotas daktaras (m. 1982 m.).
• 1898 m. – Džordžas Diumezilis, prancūzų lyginamosios kalbotyros studijų specialistas, labiausiai žinomas dėl savo suverenumo sferų ir galios analizės senovės indoeuropiečių religijoje ir visuomenėje. Jis vienas iš labiausiai nusipelniusių asmenų mitologijos, kaip socialinių mokslų šakos susiformavime, ypač dėl trijų dieviškojo suverenumo sferų teorijos, atspindinčios tris visuomenės socialines klases (m. 1986 m.).
• 1927 m. – Polis Moria, žymus prancūzų dirigentas, garsaus estradinio orkestro vadovas (m. 2006 m.).
• 1928 m. – Vasilijus Griazevas, tarybinis automatinių šaulių ir artilerijos ginklų konstruktorius (m. 2008 m.).
• 1949 m.:
  • Karelas Lopraisas, autosporto lenktynininkas iš Čekijos. Jis šešis kartus laimėjo Dakaro ralyje sunkvežimių kategorijoje ir pagal šį rodiklį yra pirmas ralio istorijoje.
  • Sergejus Bagapšas, Abchazijos politinis veikėjas, nuo 2005 m. – antrasis nepripažintos Abchazijos respublikos prezidentas.
• 1951 m. – Kenis Dalglišas, Škotijos futbolininkas ir futbolo treneris. Jis yra pirmasis futbolininkas perkopęs 100 įvarčių ribą ir Škotijos, ir Anglijos futbolo lygose.
• 1954 m. – François Fillon, dabartinis Prancūzijos ministras pirmininkas, einantis pareigas nuo 2007 m. gegužės 17 d.2002 m. François Fillon tapo socialinių reikalų, 2004 m. švietimo ministru, o 2007 m. Prancūzijos ministru pirmininku.
• 1965 m. – WestBam, Vokietijos muzikantas, techno rave stiliaus DJ. Jo brolis Fabian Lenz taip pat DJ, žinomas kaip DJ Dick.
• 1974 m.:
  • Arielis Ortega, Argentinos futbolininkas. Buenos Airių River Plate klubo atakuojantis saugas.
  • Mladen Krstajić, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Schalke 04 klubo gynėjas.
• 1980 m. – Omar Bravo Tordecillas, Meksikos futbolo klubo Chivas de Guadalajara ir Meksikos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas. Gali žaisti centro puolėjo arba dešiniojo saugo pozicijose.
• 1981 m. – Eric Djemba-Djemba, Kamerūno futbolininkas, žaidžiantis Kamerūno rinktinėje ir Danijos Odense BK klube.
• 1982 m.:
  • Bouna Coundoul, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir JAV New York Red Bulls klubo pagridinis vartininkas.
  • Landon Donovan, futbolininkas, JAV rinktinės ir Los Angeles „Galaxy“ klubo puolėjas.
• 1983 m.:
  • Imantas Legzda, latvių ledo ritulininkas – vartininkas.
  • Samuel Contesti, Prancūzijos – Italijos dailiojo čiuožimo sportininkas. Trijų Italijos nacionalinių aukso medalių savininkas. 2009 m. Contesti pelnė kelialapį į 2010 m. žiemos olimpines žaidynes.

Mirtys

• 561 m. – Popiežius Pelagijus I, 60-asis popiežius, vadovavęs krikščionių bažnyčiai nuo 556 m. iki mirties.
• 1191 m. – Saladinas, musulmonų karvedys. 1187 m. spalio 2 d. nugalėjo kryžininkus ir užėmė Jeruzalę. Vėliau jis tapo Egipto ir Sirijos sultonu (g. 1138 m.).
• 1484 m. – Šventasis Kazimieras, lietuvių šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastas ir paveldėtinis pretendetas į lietuvių sostą (potencialus kandidatas į Lenkijos sostą). Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju (g. 1458 m.).
• 1615 m. – Hansas fon Achenas, vokiečių tapytojas manieristas (g. 1552 m.).
• 1832 m. – Žanas Fransua Šampoljonas, egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus (g. 1790 m.).
• 1852 m. – Nikolajus Gogolis, ukrainiečių kilmės rusų rašytojas (g. 1809 m.).
• 1952 m. – Charles Scott Sherrington, 1932 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1857 m.).
• 1966 m. – Janis Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas (g. 1890 m.).
• 1976 m. – Valteris Šotkis, vokiečių fizikas, smarkiai prisidėjęs prie elektronų ir jonų emisijos teorijos kūrimo, 1915 metais išradęs tetrodą, 1919 metais išradęs pentodą, vėliau labai prisidėjęs prie puslaidininkių prietaisų vystimo (g. 1889 m.).
• 1993 m. – Anšlavas Eglytis, latvių rašytojas (g. 1906 m.).

Nuorodos

Vikiteka