Paryžiaus metropolitenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paris Métro
Informacija
Vieta Paryžius
Transporto tipas metropolitenas
Linijų skaičius 16
Stotelių skaičius 298
Keleivių per dieną 4,500,000
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti 1900
Operatorius (-iai) RATP
Techninė informacija
Sistemos ilgis 213 km
Geležinkelio vėžės standartinis

Paryžiaus metropolitenas - (pranc. Métro de Paris) yra miesto simbolis, garsus savo išskirtine architektūra Art Nouveau stiliuje. Sistemą sudaro 16 linijų, dauguma jų yra po žemės paviršiumi. Bendras sistemos ilgis yra 213 km, keliomis dešimtimis kilometrų mažiau nei Maskvos metropoliteno bendras ilgis. Metro de Paris sudaro 298 stotelės, kai kurios iš jų yra daugiau negu ant vienos linijos, todėl galima sakyti, kad iš viso yra 382 sustojimai.

Paryžiaus metropoliteno sistema yra unikali tuo, kad ji yra išdėstyta tankiausiai iš visų pasaulio metropolitenų — 245 stotys 41-ame km². Linijos yra sunumeruotos nuo 1 iki 14, taip pat yra dar 2 trumpos linijos 3bis ir 7bis (dar vadinamas 7A). Trumposios linijos anksčiau buvo trečios ir septintos linijos dalimi, bet tapo nepriklausomos.

Paryžius pervežamų keleivių skaičiumi Europoje atsilieka tik Maskvos miestui. Kasdien 4,5 milijonų žmonių naudojasi Paryžiaus metropoliteno sistema. Per 2005 metus metropoliteno sistema pervežė 1,365 milijardo žmonių. „Châtelet-Les Halles“ yra didžiausia požeminė metro stotelė Paryžiuje ir pasaulyje.

Trumpa istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji linija buvo atidaryta be iškilmingos ceremonijos 1900-aisiais. Iki pirmojo pasaulinio karo metro sistema vystėsi greitai tad metro branduolys buvo baigtas 1920 metais. 1930-aisiais buvo užbaigta 11-oji linija, taip pat metro buvo nutiestas iki miesto miegamųjų rajonų.

Sistema dar labiau išsivystė po Antrojo Pasaulinio karo. Buvo įdiegti nauji traukiniai, kad būtų galima pervežti daugiau keleivių. Kitokie sistemos tobulinimai buvo ribojami dėl metro architektūros, pavyzdžiui, per mažas atstumas tarp stotelių. Problemos sprendimas buvo — dar viena sistema RER (Réseau Express Régional, liet. regioninis ekspreso tinklas), pradėta vystyti 1960 metais.

1990-ųjų pabaigoje, Métro de Paris atidarė naują automatizuotą Linija „14“, kad sumažintų RER A linijos apkrovimą.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Traukiniai pradeda vežti keleivius nuo 5 valandos ryto iki 1 valandos nakties kiekvieną dieną į visas stoteles be išimčių. Paskutinis traukinys dažniausiai vadinamas „balai“ (šluota), nes jis „nušluoja“ paskutinius keleivius ir išvažiuoja į galutinę stotelę. Šeštadieniais ir švenčių išvakarėse metropolitas dirba ilgiau, iki 02:15. Nuo 2007 Gruodžio 7-os metro veikia valanda ilgiau ir penktadieniais. Naujųjų metų naktį metro dirba iki pat ryto.

Bilietai[taisyti | redaguoti kodą]

Standartinis bilietas “ticket t+” suteikia galimybę keliauti 90 minučių. Šitas bilietas gali būti naudojamas visame metropoliteno tinkle, autobusuose, tramvajuose ir 1-oj RER zonoje. Bilieto kaina 1,6 Euro.

Kiti bilietai:

  • savaitinis ir mėnesinis bilietas
  • bilietas metams
  • 24h, paros, trijų ar penkių dienų biletai

Navigo Card – koretelė, kuri gali būti papildoma kiekvieną mėnesį arba savaitę.

Technikiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Bendra informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Metropoliteno ilgis 213 km bėgių ir 298 stotelės (382 sustojimai), 62 linijų susijungimai. Šie skaičiai neįskaito RER sistemos. Vidutinis atstumas tarp stotelių yra 562 m. Traukiniai sustoja visose stotelėse. Kiekviena platforma aptarnauja tik po viena liniją. Netgi persėdimo stotelėse. Tas pats ir RER stotelėse. Traukinių vidutinis greitis yra 35 km/h. Maksimalus greitis visuose išskyrus automatizuotose linijose yra 70 km/h.

Commons-logo.svg Vikiteka: Paryžiaus metropolitenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka