Gajus Julijus Cezaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gajus Julijus Cezaris
Romos respublikos vadovas
Bust of Gaius Iulius Caesar in Naples.jpg
Gajus Julijus Cezaris
Gimė: 100 m. pr. m. e. liepos 13 d.
Mirė: 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.
Tėvai: Gajus Julijus Cezaris Vyresnysis,
Avrelija Kotta
Sutuoktinis(-ė): 1)Kornelija Cinila,
2)Pompeja Sula,
3)Kalpurnija Pizonis
Vaikai:

Julija Cezaris,
Ptolomėjus IX Cezrionas

Romos respublikos vadovas
Veikla: Romos respublikos valstybės veikėjas, karvedys.
Commons-logo.svg Vikiteka: Gajus Julijus CezarisVikiteka

Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Julius Caesar, 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.[1][2]

Užkariavęs Galiją Cezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visą dabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. Kartu su Gnėjumi Pompėjumi pradėjo romėnų visuomenės ir valstybės reformą, kuri jau po jo mirties lėmė Romos imperijos susiformavimą.

Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. 78 m. pr. m. e. grįžo į Romą ir kovojo su savo priešininkais. Karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino. Cezario laikais padidėjo vyriausiojo vado ir legionų vadų reikšmė. Išliko 7 „Galų karo užrašų“ ir 3 „Pilietinio karo užrašų“ knygos.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Gajaus Julijaus Cezario valdoma teritorija

61-60 m. pr. m. e. valdė provinciją Ispanijoje. 60 m. pr. m. e. grįžo į Romą ir su Pompėjumi bei Krasu sudarė I triumviratą. 58 m. pr. m. e. paskirtas Narbonos Galijos vietininku. Iki 51 m. pr. m. e. užkariavo visą Galiją, atrėmė germanų puolimus, 55-53 m. pr. m. e. surengė sėkmingus karo žygius į Britaniją ir Germaniją. 49 m. pr. m. e. su kariuomene peržengė Rubikono upę (ji skyrė Cezario valdomas sritis nuo Italijos) ir pradėjo kovą su Pompėjumi dėl valdžios (53 m. pr. m. e. žuvus Krasui I triumviratas iširo). 48-45 m. pr. m. e. nugalėjo Pompėjaus ir jo šalininkų kariuomenes. Lemiamas mūšis įvyko ties Farsalu. Sutelkęs valdžią (diktatorius ir liaudies tribūnas iki gyvos galvos, turėjo cenzoriaus įgaliojimus), nebesilaikė populiarių demokratinių idėjų. Nors formaliai egzistavo respublika, Romoje buvo įvesta Cezario karinė diktatūra. Cezaris stiprino centralizuotą valdžią, naikino provincijų atskirumą nuo Italijos ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius. Mokėjo laviruoti tarp įvairių socialinių grupių. 46 m. pr. m. e. reformavo kalendorių. Respublikos institucijų siaurinimas sukėlė senato respublikonų opoziciją. Bruto ir Kasijaus vadovaujami sąmokslininkai Cezarį nužudė.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pilnas vardas po 42 m. pr. m. e., Gaius Iulius Caesar Divus (Lotyniškai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (įrašuose IMP•C•IVLIVS•CAESAR•DIVVS), angliškai, „Imperator and God Gaius Julius Caesar“. Taip pat, įrašuose, Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar, angliškai, „Gaius Julius Caesar, son of Gaius, grandson of Gaius“.
  2. Blackburn, B and Holford-Strevens, L. (1999 corrected 2003). The Oxford Companion to the Year. Oxford University Press. p. 671

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos