Atlanto Pirėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Atlanto Pirėnų departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Atlanto Pirėnų herbas

Atlanto Pirėnai (64) (pranc. Les Pyrénées-Atlantiques, ok. gaskonų dialektu eths Pirenèus Atlantics, bas. Pirinio Atlantikoak) – Prancūzijos departamentas šalies pietvakariuose, Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Po (Pau). Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Žakas Laseras (Jean-Jacques Lasserre).

Departamente 3 apskritys, 52 kantonai, 31 municipalinis susivienijimas ir 547 komunos. Plotas – 7 645 km². 2006 m. – 600 000 gyventojų, 78 gyv./km².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, baskų Bearno ir Gaskonės Bidašo provincijų dalyje. Iki 1969 m. spalio 10 d. vadinosi Žemieji Pirėnai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto Pirėnų keliai

Atlanto Pirėnų departamentas ribojasi su Landų, Žero ir Aukštųjų Pirėnų departamentais, Ispanijos Hueskos provincija bei Atlanto vandenynu.

Pagrindinės upės[taisyti | redaguoti kodą]

Ežerai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kasteto ežeras (Lac de Castet)
  • Montanjono ežeras (Lac du Montagnon)
  • Izabo ežeras (Lac d’Isabe)
  • Ero ežeras (Lac d’Er)
  • Olės ežeras (Lac d’Aule)
  • Ajuso ežeras (Lac d’Ayous)
  • Mejo ežeras (Lac du Mey)
  • Žento ežeras (Lac Gentau)
  • Berso ežeras (Lac Bersau)

Kalnai[taisyti | redaguoti kodą]

Aukščiausios kalnų viršūnės:

Pagrindiniai miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bajonas (Bayonne) – 44 300 gyventojų (1999 m.)
  • Po (Pau) – 82 132 gyv.
  • Oloronas (Oloron-Sainte-Marie) – 10 992 gyv.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorijos aukščių skirtumas beveik 3000 m, todėl klimatas nors ir okeaninis, bet skirtingas atskiruose regionuose. Švelnios žiemos ir karštos vasaros. Vidutinė sausio mėn. temperatūra 7 °C, liepos – 21 °C.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Tradicinės departamento kalbos – baskų kalba ir oksitanų kalba, paplitęs jos gaskonų dialektas. Oficiali kalba – prancūzų.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarinėje departamento dalyje daugiausia gyvena baskai, rytinėje – Gaskonės bearnai.

Gyventojų skaičius
1801 1831 1841 1851 1856 1861 1866 1872 1876 1881 1886 1891 1896 1901
356 886 428 401 451 683 446 997 436 442 436 628 435 486 426 700 431 525 434 366 432 999 425 033 423 572 426 347
1906 1911 1921 1926 1931 1936 1946 1954 1962 1968 1975 1982 1990 1999
425 817 433 318 402 981 414 556 422 719 413 411 415 797 420 019 466 038 508 734 524 748 555 670 578 516 600 018

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės ekonomikos šakos: pakrantėje – turizmas, žvejyba, rytinėje dalyje – žemės ūkis, vynuogininkystė. Pramonės įmonės:

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto Pirėnų departamentui Prancūzijos senate atstovauja 3 senatoriai, Atstovų rūmuose – 6 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 52 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Bajonas 248.840 2270 110 19 123
Oloronas 73.117 2885 25 12 155
Po 278.061 2490 112 21 269

Žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Atlanto Pirėnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka