Antanas Mončys
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1921 m. rugpjūčio 8 d. Mančiai, Darbėnų valsčius |
| Mirė: | 1993 m. spalio 10 d. (72 metai) Paryžius |
| Veikla: | skulptorius modernistas |
Antanas Mončys (1921 m. birželio 8 d. Mančiai, Darbėnų valsčius – 1993 m. liepos 10 d. Paryžius, palaidotas Grūšlaukėje, šalia tėvų) – Lietuvos skulptorius modernistas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją. 1942–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Susipažinęs su skulptoriumi V. Kašuba susidomėjo skulptūra. 1947–1950 m. Dailės ir amatų mokykloje Freiburge studijavo skulptūrą pas A. Marčiulionį. 1950 m. atvyko į Paryžių, studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje pas O. Zadkiną. 1951 m. dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje. 1952 m. sukūrė 16 skulptūrų Šv. Marcelijaus bažnyčioje Laone.
Vadovavo skulptūrų studijoms: 1973–1988 m. Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre, 1977–1981 m. Europos meno akademijoje Tryre, 1983 m. UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje.
[taisyti] Kūryba
Sukūrė religinio siužeto kūrinių („Šv. Juozapas“ 1951 m., „Kelių Madona“ 1952 m.), antkapinių paminklų (V. Rakštytės–Karvelienės, 1954 m., 0. Greimas, 1983 m.), abstrahuotų ekspresyvių figūrinių kompozicijų („Fantasmagorija“ 1957 m.), konstruktyvių, sunarstytos struktūros skulptūrų („Begalinis“ 1970 m., „Vandens nešėja“ 1977 m., „Pamokslininkas“ 1983 m.), reljefų, švilpių, kaukių. Naudojo įvairias medžiagas (medis, akmuo, metalas, molis, atliekos, rasti daiktai) ir techniką. Iliustravo knygų (Oskaras Milašius. Lietuviškos pasakos 1972 m.), sukūrė scenovaizdžių, piešinių, akvarelių.
1960–1992 m. surengė apie 30 individualių parodų (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Monakas, JAV, Italija, Lietuva). 1999 m. liepos 10 d. Palangoje atidarytas Antano Mončio namai-muziejus.[1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Kotryna Džilavjanaitė. Antanas Mončys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, 395 psl.
