Liuksemburgas (miestas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liuksemburgas
liuks. Lützelburg; pranc. Luxembourg; vok. Luxemburg
   Coat of arms Luxembourg City.png   
Bahnhof Luxemburg bei Nacht.jpg
Liuksemburgo stotis

Liuksemburgas
49°36′40″N 6°7′50″E / 49.61111°N 6.13056°E / 49.61111; 6.13056 (Liuksemburgas (miestas))Koordinatės: 49°36′40″N 6°7′50″E / 49.61111°N 6.13056°E / 49.61111; 6.13056 (Liuksemburgas (miestas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas
Apygarda: Liuksemburgo apygarda
Kantonas: Liuksemburgo kantonas
Gyventojų (2007): 86 329
Plotas: 51,46 km²
Tankumas (2007): 1 678 žm./km²
Tinklalapis: www.luxembourg-ville.lu
Commons-logo.svg Vikiteka: LiuksemburgasVikiteka
Kirčiavimas: Liùksemburgas

LiuksemburgasLiuksemburgo Didžiosios Hercogystės sostinė, komuna, išsidėsčiusi prie Alzeto ir Petruso upių santakos. Liuksemburgas taip pat yra Liuksemburgo apygardos ir Liuksemburgo kantono administracinis centras.

Miestas yra pagrindinis šalies ekonominis ir administracinis centras. Taip pat, Liuksemburgo mieste yra įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, o taip pat Europos investicijų bankas, Europos Sąjungos įstaigų Vertimo centras bei dalis Europos Komisijos. Liuksemburgo mieste reguliariai rengiami Europos Sąjungos Tarybos posėdžiai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Liuksemburgo miestas ėmė augti vietoje romėnų gyvenvietės; X amžiuje jis buvo tvirtovė. 1354 m. Liuksemburgas tapo hercogyste.

Skirtingais laikotarpiais miestą valdė įvairios jėgos, kol 1867 m. Liuksemburgas buvo pripažintas neutralia šalimi. Abiejų pasaulinių karų metu miestą buvo okupavusi Vokietija. Kaip Vakarų Europos vienybės centras ėmė vystytis apie 1950 m.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Adolfo tiltas

Tai senas Viduramžių miestas, esantis uolėtame Boko (Bock) pusiasalyje tarp dviejų upių, jį supa sparčiai augantys priemiesčiai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės pramonės šakos: geležies ir plieno, tekstilės, aprangos, įrengimų, chemijos, maisto, alaus.

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Yra universitetinis centras (įk. 1969 m.) ir muzikos konservatorija (įk. 1906 m.). Miesto įžymybės: XVII a. gotikinė Notre Dame katedra, didžiojo hercogo rūmai (pastatyti 1572 m.), XIX a. rotušė. 1995 ir 2007 m. Liuksemburgas buvo Europos kultūros sostinė. Mieste yra įsikūrę keli muziejai: Nacionalinis istorijos ir meno muziejus (liuks. Nationalmusée fir Geschicht a Konscht), Liuksemburgo miesto muziejus ir naujas Didžiojo hercogo Žano moderniojo meno muziejus (pranc. Musée d'art moderne Grand-Duc Jean sutrumpintai Mudam). Pats Liuksemburgo miestas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atsižvelgiant į jo istorinę svarbą.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]