Žeimelis
-
Kitos reikšmės – Žeimelis (reikšmės).
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Žeimelis
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Pakruojo rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Žeimelio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 953 (2011 m.) | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŽeimelisVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žeimelis – miestelis Pakruojo rajone, Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Prateka Beržtalio upelis. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
Yra Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1826 m.), Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Žeimelio vidurinė mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla, biblioteka, Žiemgalos muziejus (nuo 1993 m., iki tol, nuo 1959 m., mokykloje buvo kraštotyros muziejus), paštas (LT-83034).
Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą, kitoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi. Stūkso net 7 akmenys „su dubeniu“.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis. 1592–1674 m. veikė evangelikų reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai.
1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą.
Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla.
Iki 1938 m. Žeimelyje veikė latvių vidurinė mokykla. Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus.
1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1586 m. | Žeimelio valsčiaus centras | ? |
| 1919–1924 m. | Biržų-Pasvalio apskritis | |
| 1924–1926 m. | Biržų apskritis | |
| 1927–1945 m. | Šiaulių apskritis | |
| 1945–1950 m. | Joniškio apskritis | |
| 1950–1959 m. | Žeimelio apylinkės centras | Linkuvos rajonas |
| 1959–1995 m. | Pakruojo rajonas | |
| 1995– | Žeimelio seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||||
| 1865 m.*[2] | 1897 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[4] | 1983 m.[5] | 1987 m.[6] | 2001 m.sur. | 2011 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 159 | 1 266 | 1 300 | 1 276 | 1 302 | 1 216 | 953 | ||
|
||||||||
|
||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
- 1753–1759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
- Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
- Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
Literatūra [taisyti]
- Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
- Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Жеймеле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl. (rus.)
- ↑ Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г.rus. '90 psl
- ↑ Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
- ↑ Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 479 psl.
- ↑ Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 641 psl.
- ↑ Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2013, 172 psl.
- Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 68 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Žeimelio tinklalapis
- Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
- Miesto istorija
- Žeimelio žemės ūkio mokykla
- Žeimelis senose nuotraukuose
- Dabartinio Žeimelio nuotraukos
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
 |
KRIUKAI – 13 km Blauzdžiūnai – 8 km |
|
|||||||||
|
|||||||||||
| Lauksodis – 4 km LINKUVA – 22 km PAKRUOJIS – 40 km |
Noreikai – 6 km VAŠKAI – 15 km |
||||||||||
Guostagalis | Klovainiai | Linkuva | Lygumai | Pakruojis | Pašvitinys | Rozalimas | Žeimelis
