Žeimelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Žeimelis
Zeimelis2.JPG
Coat of arms of Žeimelis.png

Žeimelis
Koordinatės 56°16′01″N 24°00′00″E / 56.267°N 24.000°E / 56.267; 24.000 (Žeimelis)Koordinatės: 56°16′01″N 24°00′00″E / 56.267°N 24.000°E / 56.267; 24.000 (Žeimelis)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Žeimelio seniūnija
Gyventojų skaičius 953 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽeimelisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žeimẽlis
Kilmininkas: Žeimẽlio
Naudininkas: Žeimẽliui
Galininkas: Žeimẽlį
Įnagininkas: Žeimeliù
Vietininkas: Žeimẽlyje

Žeimelis – miestelis Pakruojo rajone, Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Prateka Beržtalio upelis. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Yra Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1826 m.), Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Žeimelio vidurinė mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla, biblioteka, Žiemgalos muziejus (nuo 1993 m., iki tol, nuo 1959 m., mokykloje buvo kraštotyros muziejus), paštas (LT-83034).

Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą, kitoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi. Stūkso net 7 akmenys „su dubeniu“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žeimelis (Zaim) pavaizduotas 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis. 15921674 m. veikė evangelikų reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai.

1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą.

Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla.

Iki 1938 m. Žeimelyje veikė latvių vidurinė mokykla. Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus.

1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1586 m. Žeimelio valsčiaus centras  ?
19191924 m. Biržų-Pasvalio apskritis
19241926 m. Biržų apskritis
19271945 m. Šiaulių apskritis
19451950 m. Joniškio apskritis
19501959 m. Žeimelio apylinkės centras Linkuvos rajonas
19591995 m. Pakruojo rajonas
1995 Žeimelio seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[2] 1897 m.sur.[3] 1970 m.sur.[4] 1983 m.[5] 1987 m.[6] 2001 m.sur. 2011 m.sur.[7]
159 1 266 1 300 1 276 1 302 1 216 953
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • 17531759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
  • Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
  • Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
  • Zvi Yehuda Kook (1891-1982), rabinas, mokytojas
  • Alfonsas Kiškis (1910-1994), agronomas, kraštovaizdžio architektas
  • Vidminas Vizgirda (1940-1985), žurnalistas, redaktorius, vertėjas
  • Gediminas Pranckūnas (g. 1944), aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas
  • Vitalija Tuomaitė (1964-2007), krepšininkė

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
  • Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
  • Žeimelis / [sudarytojai Aloyzas Bėčius, Juozas Šliavas ; vyriausiasis redaktorius Aloyzas Bėčius]. – Vilnius : Versmė, 2010. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X ; kn. 20)
    • D. 1. – 2010. – 888 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 844-866. – ISBN 978-9955-589-19-8
    • D. 2. – 2010. – 908 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 875-886. – ISBN 978-9955-589-20-4

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Жеймеле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl. (rus.)
  3. Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г.rus. '90 psl
  4. Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
  5. Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 479 psl.
  6. Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 641 psl.
  7. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2013, 172 psl.
  • Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 68 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png KRIUKAI – 13 km
Blauzdžiūnai – 8 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lauksodis – 4 km
LINKUVA – 22 km
PAKRUOJIS – 40 km
Noreikai – 6 km
VAŠKAI – 15 km