Midus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką


Midus – fermentuotas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vandeniu atskiesto medaus, rauginamo su vyno mielėmis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Yra žinoma, kad midų gėrė dar senovės egiptiečiai, romėnai, graikai, tačiau šiose šalyse jį išstūmė gerokai pigesnis alkoholinis gėrimas – vynas, gaminamas fermentuojant vynuogių ar kitų vaisių sultis.

Viduramžiais midus buvo paplitęs Šiaurės Europos šalyse: Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kituose kraštuose.

XVII-XVIII amžiais, nykstant bitininkystei ir kylant medaus kainoms, midaus gamyba nunyko.

Midų gaminantis amatininkas vadinasi midininkas.[1]

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Midus būna 10-12[reikalingas šaltinis] %, kartais – iki 16 % alkoholio stiprumo. Gaminamas mielėmis fermentuojant medaus ir vandens mišinį. Dalis medaus kartais pakeičiama cukrumi. Skoniui pagerinti dedama vaisių, uogų, aromatinių žolelių.

Medaus virinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sudėtis:

Grynajam ar vaisių midui gaminti medus atskiedžiamas vandeniu ir išvirinamas.

Vanduo ir medus supilami į švarų emaliuotą puodą, mišinys užvirinamas. Medui užvirus, ugnis sumažinama. Iškilusios putos nugraibomos. Virinama, kol nustoja putoti. Tada papildomas nugaravęs vanduo, dar pavirinama apie pusę valandos. Paskui ataušinama iki 30 °C temperatūros.

Įvairūs prieskoniai dedami į medų verdant ar rauginant. Vartojamų prieskonių kiekis priklauso nuo gaminamo midaus rūšies. Geriausia sugrūstus prieskonius surišti į švarią išvirintą skepetaitę ir, parišus siūlu ar virvele, įleisti į virinamą medų ar rūgstantį midų.

Midaus rauginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Išvirintas ir ataušintas medus atskiedžiamas vandeniu, gaminant vaisių midų dar pridedama atitinkamų sulčių, ir užraugiamas kultūrinėmis vyno mielėmis. Medui atskiesti vanduo turi būti virintas ir geriau minkštas.

Midus, kaip ir vynas, gaminamas įvairaus stiprumo. Midaus stiprumas ir patvarumas priklauso nuo alkoholio, kuris pasigamina mielėms skaidant meduje esantį cukrų. Medus turi vidutiniškai apie 70—75 % cukraus. Atitinkamai atskiedus medų vandeniu, galima pagaminti įvairaus stiprumo midų (medui virinti įpiltas vanduo taip pat priskaitomas):

  • Stiprus ir labai saldus midus – 1 kg medaus pilama 1/2 l vandens.
  • Stiprus ir dar pakankamai saldus midus – 1 kg medaus pilama 1 l vandens.
  • Vidutinis ir silpnas midus – 1 kg medaus pilama 2—3 l vandens.

Išvirintas ir atskiestas sirupas supilamas į rauginimo indą, pridedama kultūriniu vyno mielių ir užtaisoma rauginimo kamščiu. Geras midaus skonis ir aromatas labai priklauso nuo vartojamų vyno mielių. Midui užraugti daugiausia vartojamos vynuoginės mielės. Kai kurioms midaus rūšims gaminti vartojamos alaus mielės. Rauginant be kultūrinių mielių, gero midaus negalima gauti.

Vyno mielėms padauginti 1 dalis medaus atskiedžiama 4 dalimis vandens, 30 minučių pavirinama, atvėsinama, ir supilamos mielės. Indas užkemšamas sterilizuota vata. Dauginamos panašiai kaip mielės vynui gaminti. Galima vartoti obuolių, baltųjų serbentų ar agrastų atskiestose sultyse padaugintas vyno mieles, kurios naudojamos vaisių vynui gaminti. Padaugintų mielių pridedama į atskiestą medų (100 l midaus dedama 1-2 l padaugintų mielių).

Toliau midus rauginamas, prižiūrimas, nupilamas ir brandinamas panašiai kaip vynas.

Saldesnis ir stipresnis midus sunkiau ir ilgiau rūgsta, lėčiau skaidrėja ir ilgiau bręsta nei silpnas. Saldžiam ir stipriam midui rauginti vartojamos stiprios vyno mielės. Gerai išrūgęs stiprus midus esti gero skonio, gali ilgai stovėti negesdamas.

Dažnai midus sunkokai skaidrėja, o kai kada natūraliai visai nenuskaidrėja. Tai dažniausiai priklauso nuo medaus rūšies ir savybių. Į midų, kuris, pirmą kartą nupiltas, toliau visiškai neskaidrėja, galima pridėti truputį (10-čiai litrų, 1 arbatinį šaukštelį) geriamosios sodos. Geriamoji soda ištirpinama virintame vandenyje, supilama į midų ir gerai išmaišoma. Jei per savaitę midus nenuskaidrėja, galima dar pridėti geriamosios sodos (tik, kad neturėtų įtakos midaus skoniui). Greičiau skaidrėja midus, kai į jį pridedama 1/10 gero obuolių, agrastų ar baltųjų serbentų vyno.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Vartojamas nuo senų laikų. Rūšys ir skonis priklauso nuo medaus, prieskonių, mielių.

Gaminamas iš medaus ir vandens mišinio ir šviežių vaisių ar uogų sulčių.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Tradicinio midaus pagrindu yra sukurta grupė likeriams ir trauktinėms artimų alkoholinių gėrimų, gaminamų Stakliškių gamykloje „Lietuviškas midus“. „Stakliškių midus“ – Europos Sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]