Kriukai
- Apie miestelį Šakių rajone žr. Kriūkai.
| Kriukai | ||
|---|---|---|
| ||
  Kriukai |
||
| 56°17′56″š. pl. 23°49′16″r. ilg. / 56.299°š. pl. 23.821°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Joniškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kriukų seniūnija | |
| Gyventojų | 366 | |
 Vikiteka |
Kriukai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kruki, rus. Круки[2] | |
Kriukai – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, prie kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi maldos namai, pakeitę nugriautą Kriukų bažnyčią, yra Kriukų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-84037), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 m.).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalbininkai mano, kad Kriukai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Kriukas.[3] Liaudies etimologija byloja, kad pasak legendos, miestelio vardas kilęs iš senovės kalvių dievo Kriukio vardo.[4]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Kriukus teka Lielupės intakai Šešėvėlė ir Šešėvė. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Duomenų apie pirmuosius gyventojus teikia miestelio šiaurinėje dalyje, dešiniajame Šešėvės krante esantys V a.–XIII a. Dvareliškių kapinynas ir Gilučių senkapis. Apylinkėse gyveno žiemgalių gentis. XI a.–XIII a. apylinkės priklausė Rytų Žiemgalos Upmalės žemei.
Kriukų kaimas žinomas nuo 1586 m. 1793 m. pastatyta Kriukų bažnyčia, 1936 m. perstatyta, 1993 m. viesulo sugriauta, pamaldos vyksta laikinoje koplyčioje. Kaimas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. XIX a. pabaigoje Kriukai buvo Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5]
Draudžiamąją lietuvių spaudą Kriukų apylinkėse platino J. Savickas ir kiti. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1907 m. nelegaliai veikė lietuvių knygynėlis, 1909–1912 m. – Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1916–1917 m. šalia Kriukų nutiestas siaurasis geležinkelis, įrengta stotis. 1941 m. birželio mėn., 1948, 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 27 Kriukų gyventojus. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Vilkiaušio miške netoli Joniškio nužudyta apie 200 Kriukų gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo Kriukų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Voverės, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25 d. keletas Kriukų stribų, vadovaujamų milicininko Sankausko, pasitraukė pas partizanus.[6]
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[7] 2005 m. patvirtinas Kriukų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė – 1945 m. | Kriukų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1945–1950 m. | Joniškio apskritis | |
| 1950–1954 m. | Kriukų apylinkės centras ir Kriukų miestelio apylinkė | Joniškio rajonas |
| 1954–1995 m. | Kriukų apylinkės centras | |
| 1995– | Kriukų seniūnijos centras | Joniškio rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 219 | 110 | 677 | 797 | 341 | 426 | 391 | ||
| 1978 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | ||
| 526 | 480 | 631 | 624 | 602 | 533 | 366 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Feliksas Daugėla (1887–1967), geodezininkas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų.
- Hillel Kook (1915–2001), JAV ir Izraelio politikas, visuomenės veikėjas.
Mokykloje dirbo kooperatininkas, politinis veikėjas Balys Žygelis.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
-
Prie seniūnijos -
Paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę -
Kriukų bažnyčios varpinė -
Senosios žydų kapinės prie Kriukų
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 802 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 235 p.
- ↑ Kruki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 725 psl. (lenk.)
- ↑ https://www.bernardinai.lt/2006-07-24-laisves-kryzkeles-xxvi-stribai-partizanu-stovykloje/
- ↑ Kriukai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 86 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kriukai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 219 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kriūkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 191 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kriukai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 404
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kriukai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 67 psl.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Plikiškiai – 12 km Drąsutaičiai – 9 km |
| |||||||||
|
Blauzdžiūnai – 6 km ŽEIMELIS – 12 km | ||||||||||
| Skakai – 4 km JONIŠKIS – 16 km |
|||||||||||
