1905–1907 m. Rusijos revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusija-orn.png
Rytų slavų istorija
Rusijos | Ukrainos | Baltarusijos
Rusija iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas)
Kijevo Rusia
Riurikaičių dinastija
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Polockas, Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Vladimiras-Suzdalė, Haličas-Voluinė, Smolenskas
LDK, Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
1905–1907 m. revoliucija
Rusijos revoliucija
VULR, ULR, BLR
SSRS (RSFSR, USSR, BSSR)
Rusija, Ukraina, Baltarusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Podolė, Ponto stepė, Sibiras

1905-1907 m. revoliucija vyko Rusijos imperijoje ir turėjo ženklų poveikį Lietuvai. Aktyvūs veiksmai nuo pat revoliucijos pradžios vyko ir Lietuvoje, Vilniuje ir kituose miestuose buvo streikuojama. Revoliucijai buvo charakteringas spontaniškumas, jai tiesiogiai niekas nevadovavo, ši revoliucija neturėjo vieningų tikslų.

Eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Kruvinasis sekmadienis (1905 m. sausio 9 d.). Caro kareiviai šaudo į beginklius demonstrantus, reikalaujančius reformų.

Socialinės-politinės prielaidos revoliucijai įvykti klostėsi nuo 19041905 m. Rusijos – Japonijos karo. Postūmis revoliucijai prasidėti buvo taikios darbininkų demonstracijos Sankt Peterburge sušaudymas 1905 metų sausio (9) 22 d. (vadinamasis „Kruvinasis sekmadienis“). Vėliau plėtėsi valstiečių neramumai, darbininkų bruzdėjimai, revoliucija persimetė į armiją ir laivyną (šarvuočio „Potiomkinas“, Vladivostoko sukilimai). Savo reikalavimus pradėjo kelti ir buržuazija. Kūrėsi profesinės ir profesinės-politinės sąjungos, darbininkų deputatų tarybos, stiprėjo socialdemokratų partija bei eserai, įsikūrė kadetai.

Iki 1905 m. rudens Rusijos imperinė valdžia praktiškai prarado Lietuvos regiono kontrolę, nors 1905 m. gegužės 3 d. Vilniaus gubernijoje, rugpjūčio 28 d. Kauno gubernijoje ir lapkričio 12 d. Suvalkų gubernijoje buvo įvesta sustiprintos apsaugos padėtis. 1905 m gruodžio 4-5 d. Vilniuje susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo 2000 atstovų, kurių daugiau nei pusė buvo valstiečiai. Jame reikalauta Lietuvos autonomijos bei kt. teisių ir laisvių.

Revoliucija faktiškai buvo nuslopinta 1906 m., nors revoliuciniai veiksmai tęsėsi iki 1907 m. Imperatorius buvo priverstas pažadėti ženklių nuolaidų, kurios reiškė absoliutinės monarchijos silpninimą ir tam tikrų konstitucinės monarchijos elementų įvedimą.

Commons-logo.svg Vikiteka: 1905–1907 m. Rusijos revoliucija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka