Judrėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
Portal.svg
Judrėnai
Judrėnai, seniūnija.JPG
Seniūnija
Judrenuherbas.png

Judrėnai
Koordinatės 55°35′10″N 21°48′11″E / 55.586°N 21.803°E / 55.586; 21.803 (Judrėnai)Koordinatės: 55°35′10″N 21°48′11″E / 55.586°N 21.803°E / 55.586; 21.803 (Judrėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Judrėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 468 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Judrė́nai
Kilmininkas: Judrė́nų
Naudininkas: Judrė́nams
Galininkas: Judrė́nus
Įnagininkas: Judrė́nais
Vietininkas: Judrė́nuose

lenk. Judrany

Judrėnai (žem. Jodrienā) – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio  3209  RietavasŽadvainaiJudrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio centre

Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png RIETAVAS – 20 km
Žadvainai – 10 km
Blank-50px.png
VEIVIRŽĖNAI – 15 km
GARGŽDAI – 36 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠVĖKŠNA - 16 km STEMPLĖS - 15 km PAJŪRALIS – 11 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.

XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 19472001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. [2]

19501992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,[3] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Seniūnijos centras
19501995 m. Judrėnų apylinkės centras
nuo 1995 m. Judrėnų seniūnijos centras


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1977 m.[5] 1979 m.sur. 1985 m.[6] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
140 195 300 514 567 549 531 468 -


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Judrėnuose gimė:

Judrėnuose gyvena:

Judrėnų kapinėse palaidota lakūno S. Dariaus motina.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
  3. Judrėnų biblioteka
  4. Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
  5. Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
  6. Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]