Ylava (Lenkija)

Ylava lenk. Iława

Ylavos rotušė

Ylava 53°35′47″ š. pl. 19°33′56″ r. ilg. / 53.59639°š. pl. 19.56556°r. ilg. / 53.59639; 19.56556 (Ylava (Lenkija))

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija

Gyventojų (2006)	32 326
Plotas	21,88 km²
Tankumas (2006)	1 477 žm./km²

Vikiteka	Ylava

Ylava, arba (iki 1945 m.) Vokiečių Ylava (vok. Deutsch Eylau, lenk. Iława) – miestas Lenkijos šiaurėje (buv. senprūsių etninės teritorijos pietvakariuose), į pietvakarius nuo Olštyno, 1945-1975 m. ir nuo 1999 m. – Lenkijos Ylavos apskrities (Varmijos Mozūrų vaivadija) administracinis centras. ~32 tūkst. gyventojų. Išplėtota medžio apdirbimo, maisto, statybinių medžiagų ir siuvimo pramonė, automobilių remontas ir automobilių dalių gamyba. Veikia Torūnės universiteto ežerotyros stotis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ylava įsikūrusi Ylavos ežeryne, prie Jeziorako ežero ir Dreventos intako Ilavkos; mieste susikerta Varšuvos-Gdansko ir Torunės-Olštyno geležinkeliai bei Olštyno-Grudziondzo plentas.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia pavadinimo „Ylava“ forma yra lot. Ylavia. Ši forma pasirodė miesto dokumente 1317 m. Vėlesniuose 1333 ir 1334 m. dokumentuose yra pavadinimas Ylav, o 1338 m. dokumente - Ylau. XV amžiuje atsirado formos Ylow ir Ylow Thethonicalis. 1430 ir 1438 m. dokumentuose kalbama apie Deutschen Ylaw. 1443, 1457 ir 1458 m. miestas buvo vadinimas Ylaw, 1456 m. - Ilau. 1459 m. jis buvo pakeistas į Eylaw. 1457 m. buvo naudojamas pavadinimas Deutze Eylau, o 1468 m. jo kita forma Dwetsch Eylau. XVI-XVII amžiuje sutinkamos formos Teutschen Eylau, Deutscheneylau ir Theuto Ilavia. Nuo XVIII amžiaus iki 1933 m. vartojamas pavadinimas Deutsch Eylau. 1934 m. sausio 1 d. jis buvo pakeistas į Stadt Deutsch Eylau (Stadt - vok. miestas), o nuo 1945 m. lenkiškas miesto pavadinimas yra Iława^[1]. Jis oficialiai patvirtintas 1946 m. gegužės 7 d.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ylava buvo įkurta 1305 m. prūsų pamedėnų gyvenvietės vietoje kaip Vokiečių ordino pilis bei papilio gyvenvietė; tais pačiais metais ši gyvenvietė gavo miesto teises. Iš tų laikų Ylavoje išliko gotikinė Kristaus atsimainymo bažnyčia (statyta 1325 m., perstatyta 1642 m. ir 1904 m.; bažnyčios bokštas pristatytas 1550 m.).

Trylikos metų karo metu Ylava priklausė Prūsijos sąjungai. 1457-1466 m. miestas valdytas Lenkijos, 1466 m. Torūnės taika grąžintas Vokiečių ordinui.

1525-1618 m. Ylava buvo Prūsijos kunigaikštystės, 1618-1701 m. – jungtinės Brandenburgo ir Prūsijos valstybės, 1701-1871 m. – Prūsijos karalystės, o nuo 1871 m. – O. Bismarko suvienytos Vokietijos valda.

XIX a. Ylavoje imta plėtoti medžio pramonę.

Per Antrąjį pasaulinį karą sugriauta apie 75 % Ylavos pastatų. 1945 m. miestas atiteko Lenkijai, o jo gyventojai vokiečiai tais pačiais metais pabėgo arba buvo iškeldinti į Vokietiją.

Miesto simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ylavos herbe yra Dievo Motinos su Vaikeliu rankose figūra. Marija sėdi soste prie miesto vartų. Ylavos herbas buvo iš dalies pakeistas 1998 m. gegužės 28 d. miesto tarybos nutarimu. Ylavos miesto himnas patvirtintas 1996 m. rugpjūčio 29 d. miesto tarybos nutarimu. Jis grojamas trimitu kasdien 12.00 val. iš rotušės bokšto. 1995 m. himną sukūręs Henryk Majewski - žinomas džiazo muzikantas, vienas iš kasmet rengiamo festivalio „Złota Tarka“ organizatorių. Ylavos vėliava patvirtinta 1997 m. balandžio 24 d. miesto tarybos nutarimu. Joje pavaizduotas Ylavos herbas ir dešimt pakaitomis išdėstytų banguotų juostelių balta ir mėlyna spalva, kurios simbolizuoja Jeziorako ežero bangas^[3].

Kultūra, sportas ir turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ylavoje veikia meno galerija, vyksta tarptautiniai džiazo ir jūrininkų muzikos festivaliai. Mieste ir jo apylinkėse išplėtoti vandens turizmas ir vandens sportas, vyksta laivų modelių pasaulio pirmenybės, irklavimo regatos; šiauriau Ylavos veikia Ylavos ežeryno kraštovaizdžio parkas.^[4]

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas	Šalis	Sutarties pasirašymo data
Gargždai	Lietuva	1998 m. gegužės 30 d.
Herborn	Vokietija	1998 m. lapkričio 21 d.
Tholen	Olandija	1994 m. birželio 1 d.

Pažintiniai takai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pėsčiųjų^[5]:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geltonasis takas (28,3 km): iš Ylavos į Samborowo palei Jeziorako ežerą
Mėlynasis takas (26 km): iš Ylavos pro Sarnówek į Siemiany palei Jeziorako ežerą
Žaliasis takas (41,3 km): iš Ylavos į Kamieniec
Miško didaktinis takas „Jasne”
Miško didaktinis takas „Silm”

Dviračių^[6]:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonasis takas (apie 60 km): iš Ylavos į šiaurės rytus į Jezierzyce ir į vakarus į Kisielice
Mėlynasis takas (apie 60 km): iš Ylavos į Zalewo palei ežerus Gil Mały, Gil Wielki ir Jeziorak
Žaliasis takas (apie 137 km): iš Ylavos į Elbingą palei Elbingo kanalą
Geltonasis takas (131 km): iš Goryń į Elbingą palei Elbingo kanalą

Baidarių maršrutai^[7]:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

im. Jana Pawła II – Ostróda – Miłomłyn – Siemiany – Gizerek – YLAVA
Stare Jabłonki – Miłomłyn – YLAVA (63,4 km) – Stare Jabłonki – J. Szeląg M. – J. Szeląg W. – J. Pauzeńskie – Ostruda – J. Drwęckie – Elbingo kanalas – Miłomłyn – K. Iławski – J. Jeziorak – Chmielówka – Makowo – Szałkowo – YLAVA
YLAVA – Stare Jabłonki (73,3 km) – YLAVA – Iławka – Drwęca – J. Drwęckie – Ostruda – J. Pauzeńskie – J. Szeląg W.i M. – S. Jabłonki
YLAVA – YLAVA (136,7 km) – Rz. Iławka – Rz. Drwęca – J. Drwęckie – Ostruda – J. Szeląg Wielki – J. Szeląg M.- Stare

Jabłonki – K. Elbląski – Miłomłyn – K. Iławski – J. Dauby – J. Jeziorak – YLAVA

pętla toruńska (483 km) – YLAVA – Iławka – Drwęca – Torunė – Bratian – NML – Kurzętnik – Brodnica – Golub -Dobrzyń – Lubicz – Toruń – Wisła – Elbingas – Chełmno – Świecie – Grudziondzas – Gniew – Biała Góra – Rz. Nogat – Malbork – K. Jagielloński – Elbingas – Elbingo kanalas – Jeziorak – YLAVA