Japonijos ir Lietuvos santykiai

	Japonijos–Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Japonija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1922 m. gruodžio 20 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. spalio 10 d.
Prekybos apimtys (2019):
• Lietuva → Japonija: 180,6 mln. eur.
• Japonija → Lietuva: 56,6 mln. eur.
Turistų srautai:
• Lietuva → Japonija (2016): 4303
• Japonija → Lietuva (2019): 27 318

Tarptautiniai Japonijos–Lietuvos santykiai oficialiai užmegzti 1922 m. gruodžio 20 d., tuometei Japonijos imperijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, tačiau tarpvalstybinių kontaktų pradžia laikomi 1919 m. sausio 3 d., kai Japonija Lietuvą pripažino de facto.

Japonija pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją. 1991 m. rugsėjo 6 d. Japonija pripažino atsikūrusios Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. spalio 10 d. atnaujinti diplomatiniai santykiai. Lietuva savo šalies ambasadą turi Tokijuje bei garbės konsulatus Sapore, Osakoje, Fukujamoje ir Gifu, tuo tarpu Vilniuje yra įsikūrusi Japonijos ambasada.

Santykių istorija iki 1991 m.

Pirmieji kontaktai tarp japonų ir lietuvių XIX a.

Jukičis Fukudzava

Pirmieji kontaktai tarp Lietuvos ir Japonijos užsimezgė tuometei Japonijai nutraukus savo izoliacionizmo politiką. 1858 m. Rusijos imperijos atstovu Japonijoje paskirtas garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės palikuonis Josifas Goškevičius, dalį savo gyvenimo praleidęs Vilniaus gubernijoje. 1852 m. jis aplankė Japoniją kaip vertėjas derybose dėl santykių tarp Rusijos ir Japonijos užmezgimo, vėliau išleido rusų-japonų žodyną. Laikomas japonistikos pradininku Lietuvos teritorijoje.

Tuo tarpu pirmasis kontaktas iš Japonijos pusės įvyko 1862 m., kuomet rugsėjo 18 d. japonų delegacija, taip vadinamoji Bunkiū misija keliaudama traukiniu iš Sankt Peterburgo į Berlyną pravažiavo Lietuvos teritoriją ir trumpam išlipo Kaune. Šis įvykis yra aprašytas misijos dalyvio valstybės veikėjo ir žurnalisto Jukičio Fukudzavos, kuris misijoje dirbo vertėju.

Vis dėlto dėl Lietuvos geopolitinės padėties ir atstumo ryšiai išliko visiškai minimalūs, apie daugiau netiesioginių ryšių duomenų nėra.

1905–1919 m. laikotarpis

Steponas Kairys

1905 m. vykusio karo tarp Rusijos ir Japonijos metu dalis lietuvių, kaip carinės Rusijos karių, dalyvavo kovodami mūšiuose. Vienas jų – generolas Silvestras Žukauskas, vadovavęs mūšiams Mandžiūrijoje. Japonijai laimėjus karą, ženkliai išaugo lietuvių inteligentijos, siekiančios autonomijos ar nepriklausomybės nuo Rusijos imperijos, susidomėjimas Japonija. 1906 m. būsimo socialdemokratų partijos pirmininko ir Nepriklausomybės akto signataro Stepono Kairio išleistos trys pirmosios lietuviškos knygelės apie Japoniją. Jose nagrinėjama Japonijos visuomenė, istorija, mąstymo būdas, konstitucija. Šis įvykis neretai laikomas kertiniu japonologijos sklaidai Lietuvoje.

1916 m. rugpjūčio mėnesį keliaudami iš Lietuvos į JAV dvi savaites Japonijoje praleido Martynas Yčas ir Jonas Žilius. 1917 m. grįždamas iš JAV į Lietuvą Japonijoje lankėsi Jonas Šliūpas su dukra Aldona. 1918 m. Lietuvai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą buvo aktualus Japonijos imperijos, kaip vienos Pirmojo pasaulinio karo laimėtojų, prielankumas. Pirmieji diplomatiniai kontaktai prasidėjo pačioje 1919 m. pradžioje.

Santykiai Tarpukario laikotarpiu (1919–1940)

Sugiharos namai, buvęs Japonijos konsulatas Kaune.

Japonija de jure pripažino Lietuvą 1922 m. Iki tol tarp Japonijos ir Lietuvos būta nemažai diplomatinių kontaktų, daugiausiai dėl to, kad Japonija buvo Ambasadorių konferencijos, atsakingos už Klaipėdos krašto administravimą, narė. 1925 m. Japonija, kartu su Italija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija ratifikavo Klaipėdos konvenciją, kuria buvo nustatytas Klaipėdos krašto, kaip autonominio regiono, priklausančio Lietuvai, statusas.

Dėl geografinės padėties ir kitų priežasčių santykiai tarp šalių glaudžiai vystomi nebuvo. Vis dėlto Lietuvoje buvo gan populiarus japonų kovos menas džiudžitsu, kurio 1929–1930 m. Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje buvo mokoma kaip privalomos disciplinos. Lietuvos visuomenininkas Matas Šalčius net tris kartus lankėsi Japonijoje. Pirmąjį kartą lankėsi 1919 m., paskutinįjį kartą - 1934 m., ir sugrįžęs į Lietuvą parašė knygą Svečiuose pas keturiasdešimt tautų, kurioje detaliai aprašo ir Japonijos situaciją, kultūrą. Apie Japoniją lietuviškoje spaudoje taip pat rašė nuo 1933 m. ten gyvenęs kunigas Albinas Margevičius.

1929 m. vasario 18 d. tarp Lietuvos ir Japonijos pasirašytas susitarimas dėl vizų panaikinimo, o 1930 m. gegužės 2 d. - Prekybos ir laivininkystės sutartis. 1930 m. Lietuvoje taip pat lankėsi Tautų Sąjungos pasekretoriaus pareigas einantis Jotaro Sugimura. Vis dėlto glaudesni dvišaliai santykiai nesivystė. Japonijai užėmus Mandžiūriją ir tęsiant karinius veiksmus Kinijoje, Tarpukario Lietuvos spauda tai atvaizduodavo neigiamai.

1939 m. Nacių Vokietijai pareiškus ultimatumą Lietuvai dėl Klaipėdos krašto, Japonija, nepaisant Klaipėdos konvencijos įsipareigojimų, buvo viena iš Vokietijos pretenzijas parėmusių šalių (Lietuvos neparėmė nė viena signatarė). Tai nesutrukdė tais pačiais metais atidaryti Japonijos konsulato - jis įsteigtas 1939 m. profesoriaus Juozo Tonkūno išnuomotame name Vaižganto g. Būtent konsulate 1940 m. vasarą konsulas Čiunės Sugiharos išdavė didžiąją dalį tranzitinių vizų Lenkijos ir Lietuvos žydams, bėgusiems nuo galimo nacių persekiojimo.

Santykiai okupacijų metais

Sovietinė okupacija nutraukė ir po truputį besiplėtojančius dvišalius santykius. Tačiau tikėtina, kad neformalių kontaktų tarp abiejų tautų būta Sibire, kur buvo ištremti ir japonų karo belaisviai ir dalis pietinio Sachalino salos gyventojų. Sovietinės okupacijos metais Japonija buvo viena iš kelių Varšuvos paktui nepriklausiusių valstybių, pripažinusių Baltijos valstybes Sovietų Sąjungos dalimi po šių okupacijos. Vis dėlto nėra žinių, kad tuo laikotarpiu iki Michailo Gorbačiovo pertvarkų tuometėje Lietuvos TSR būtų lankęsi Japonijos diplomatai ar vyriausybės atstovai, nes santykiai tarp pačios Japonijos ir TSRS išliko sudėtingi.

Paskutiniaisiais TSRS gyvavimo dešimtmečiais Lietuvoje Japonija domėjosi keletas lietuvių. Romualdas Neimantas (1939-2009) užmezgė santykius su keletu Japonijos mokslininkų, buvo į šią šalį nuvykęs ir parašė savo knygas Gyvenimas ant ugnikalnio (1984), Rytai ir Lietuva (1988) bei Nuo Nemuno iki Fudzijamos (1992). Arvydas Ališauskas, japonų kalbos išmokęs Maskvoje, buvo pirmasis lietuvis vertęs literatūrą iš japonų kalbos. Jam priklauso Sakyo Komatsu, Rieko Nakagawa, Pimei Ogawa kūrinių vertimai.

Nors sovietmečiu santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos neplėtoti, Atgimimo laikotarpiu 1989 m. Klaipėda pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje užmezgė miestų partnerių ryšius su Kudži miestu Ivatės prefektūroje. Santykiai buvo tokie šilti, kad po 1991 m. sausio įvykių, remdamas Lietuvos gyventojų siekį išlaikyti nepriklausomybę, tuometis Kudži miesto meras Jošiakis Kudžis išsiuntė SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui protesto laišką, reikalaudamas sustabdyti ginkluotą agresiją, dėl ko vėliau apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Pažymėtina ir tai, kad per Sausio įvykius Vilniuje būta žurnalistų iš Japonijos, filmavusių tuomečius įvykius, vėliau transliuotus per Japonijos televiziją. Žurnalistai apdovanoti sausio 13-osios atminimo medaliais.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Japonijos (nuo 1991 m.)

Politiniai ryšiai

Susitikimas tarp Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir Japonijos imperatoriaus Akihito 2007 m. gegužę.

Japonija atkurtą Lietuvos valstybingumą pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d., tą pačią dieną, kai tai padarė ir TSRS, o diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 10 d. Tais pačiais metais Japonijoje apsilankė tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius.

1997 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas lankėsi Japonijoje. Tais pačiais metais Vilniuje atidaryta Japonijos ambasada, 1999 m. - Lietuvos ambasada Tokijuje. Nuo 2008 m. Lietuvoje pastoviai reziduoja Japonijos ambasadorius. Tarp šalių pasirašyta bevizio režimo sutartis (pirmiausia ją vienašališkai 1994 m. sausio 25 d. Japonijos piliečiams įvedė Lietuva, o 2000 m. vasario 24 d. pasirašyta abiejų vyriausybių, pasikeičiant notomis).

Seime įkurta Lietuvos-Japonijos tarpparlamentinių ryšių grupė (pirmoji pirmininkė Vida Marija Čigriejienė, veikia ir dabar), o Japonijos parlamente savo ruožtu veikia Japonijos-Lietuvos parlamentinė grupė (pirmasis vadovas Hirofumi Nakasone, 2008 m. lankęsis Lietuvos Seime).

2000-2018 m. laikotarpiu įvyko 13 aukšto rango Japonijos pareigūnų apsilankymų Lietuvoje ir 36 aukšto rango Lietuvos pareigūnų apsilankymų Japonijoje.

2001 m., Japonijoje lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. 2005 m. Lietuvos delegacija dalyvavo EXPO parodoje, vykusioje Aiči prefektūroje, kurioje turėjo veikiantį pavilijoną. Tais pačiais metais Japonijoje lankėsi premjeras Algirdas Brazauskas.

2006 m. Lietuvoje lankėsi Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Aso. 2007 m. Lietuvoje lankėsi Japonijos imperatorius Akihito su žmona Mičiko. 2009 m. lankėsi Šintaro Ito, užsienio reikalų viceministras.

2010 m. lapkričio mėnesį Japonijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, ten susitikęs su Japonijos užsienio reikalų ministru Seidži Maehara, apsilankęs nepriklausomoje administracinėje tyrimo įstaigoje RIKEN (pavaldžiai Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijai, susitiko su įstaigos prezidentu, Nobelio premijos laureatu Riodži Nojori. 2011 m. gegužės mėn. Lietuvoje lankęsis valstybės sekretorius užsienio reikalams Jutaka Banno aptarė abipusius ir regionius klausimus, susitikdamas su Vyriausybės vadovais, Seimo nariais, Energetikos ministru Arvydu Sekmoku bei viceministre Asta Skaisgiryte-Liauškiene.

2018 m. sausio 13-14 d. Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Japonijos ministras pirmininkas Šindzo Abė, vizito metu aplankęs Vilnių, buvusį Japonijos konsulatą Kaune ir Trakus. 2018 m. spalio 9‐12 dienomis su atsakomuoju vizitu Japonijoje apsilankė Lietuvos mininistras pirmininkas Saulius Skvernelis, kur susitiko su Japonijos premjeru ir aptarė stiprėjančius dvišalius ekonominius santykius bei saugumo situaciją, lankėsi Hirošimoje esančiame memoriale ir Nagojoje, kur neseniai pastatytas paminklas buvusiam Lietuvos konsului Čiunei Sugiharai.

2019 m. spalio mėnesį Japonijoje lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda, o lapkričio mėn. priėmė į Lietuvą atsakomojo vizito atvykusią Japonijos didžiųjų įmonių federacijos „Keidanren“ atstovų delegaciją.

2020 m. vasarį Lietuvoje lankėsi gausi valstybės pareigūnų ir verslo atstovų delegacija iš Japonijos, atskridusi tiesioginiu specialiu skrydžiu Tokijas–Vilnius. Delegacijos atstovai, tarp kurių buvo Japonijos ministro pirmininko Šindzo Abės specialusis patarėjas Isao Iidžima, Lietuvos garbės konsulas Fukujamoje Šigehiro Komaru, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Širo Jamasakis, „Fukuyama Transporting Co. Ltd“ valdybos atstovai bei Čiunės Sugiharos sūnus Nobukis Sugihara, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.

Aukščiausio lygio susitikimai

Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su ministru pirmininku Šindzo Abe vizito Japonijoje metu, 2019 m. spalio mėn.

Lietuvos prezidentai su oficialiais vizitais Japonijoje lankėsi du kartus:

• 2001 m. balandžio 9-10 d. prezidentas Valdas Adamkus vizito metu Japonijoje susitiko su Japonijos imperatoriumi Akihito ir žmona Mičiko, ministru pirmininku Joširo Mori.
• 2019 m. spalio 21–24 d. prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo imperatoriaus Naruhito inauguracijos ceremonijoje, susitiko su ministru pirmininku Šindzo Abe, parlamento Atstovų rūmų pirmininku Tadamoriu Ošima, Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės vadovu Hirofumiu Nakasone, verslo atstovais, aplankė Čijūnės Sugiharos atminimo vietas, gavo Gifu universiteto garbės daktaro laipsnį.

Japonijos valstybės vadovai su oficialiais vizitais Lietuvoje lankėsi du kartus:

• 2007 m. gegužės 26-27 d. imperatorius Akihito su žmona Mičiko vizito metu Lietuvoje susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu.
• 2018 m. sausio 13-14 d. ministras pirmininkas Šindzo Abė vizito metu Lietuvoje susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu.

Daugiašalis bendradarbiavimas

Vienas bendrų pasaulinio bendradarbiavimo projektų – bendras darbas Afganistane. Lietuvos kariai, vadovavę Provincijos atkūrimo grupei (PAG), kartu su Japonijos civilių komanda nuo 2009 m. kelerius metus atliko Goro provincijos atstatymą ir plėtrą. Tarp įvykdytų darbų – Čagčarano ligoninės atstatymas ir Čagčarano vaikų centro statyba.

Bendradarbiavimas gynybos srityje

2016 m. rugpjūčio mėn. 8-11 d. Klaipėdos uoste lankėsi Japonijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadra, lankėsi apie 750 Japonijos savigynos pajėgų jūrininkų ir civilio personalo, vadovaujamų kontradmirolo Hidetošio Ivasakio. Laivai buvo atviri lankytojams. Japonijos atstovai vizito metu taip pat lankėsi Kaune, Vilniuje ir Medininkuose, dalyvavo bendruose renginiuose su Lietuvos kariuomene, diskutavo apie jūrinį saugumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, aptarė tarptautinį bendradarbiavimą.

Pilietiniai mainai

Pilietinius mainus vysto kelios organizacijos, veikiančios Lietuvoje ir Japonijoje. 1996 m. Lietuvoje įkurta Lietuvos ir Japonijos asociacija (nuo tada jai vadovauja Rimantas Vaitkus). 2000 m. pabaigoje LR ambasados Japonijoje iniciatyva įkurta Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacija, kurios pirmuoju pirmininku tapo Seiiči Midzuno, vadovaujantis iki šiol. Kadangi dėl Sugiharos ryšių bendradarbiavimą su Lietuva aktyviai vysto Gifu prefektūra, 2017 m. buvo įkurta Gifu-Lietuvos draugystės asociacija. 2019 m. lapkričio mėnesį įkurta Kauno-Japonijos draugystės asociacija (pirmasis pirmininkas - Aurelijus Zykas).

Lietuvoje gyvenančių japonų ir Japonijoje gyvenančių lietuvių skaičius yra sąlyginai nedidelis: Japonijoje gyvena 555 lietuviai (2018 m. pradžios duomenys), Lietuvoje – 31 japonas (2020 m. pradžios duomenys).

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Po nepriklausomybės atkūrimo dvi institucijos Lietuvoje vykdo japonistikos studijas. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 m. - Orientalistikos centras) vykdo Japonologijos bakalauro programą. Čia dirbantys mokslininkai koncentruojasi ties Japonijos istorijos, kalbos, klasikinės literatūros tyrimais. Čia buvo išleistas Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodynas (2002, aut. Dalia Švambarytė), Japonų kalbos vadovėlis (2017, aut. Violeta Devėnaitė), Japonijos istorija lietuviškai (2017, Dalia Švambarytė) ir kiti moksliniai darbai. Buvusios VU auklėtinės Gabija Čepulionytė, Ieva Susnytė, Indrė Baronina, Gabija Enciūtė aktyviai verčia japonų grožinę literatūrą į lietuvių kalbą.

VDU Azijos studijų centre (iki 2009 m. Japonistikos centras) japonistika yra integruota į bakalauro ir magistro programas, orientuotas į Rytų Azijos regiono studijas. Japonų kalbą studijuoja daugiau nei 100 lietuvių studentų (2018 m. duomenimis). Vytauto Didžiojo universitetas yra užmezgęs sutartis su 19 partnerinių universitetų Japonijoje, iš kurių kasmet atvyksta daugiau nei 20 studentų. Čia dirbantys mokslininkai koncentruojasi ties japonų kalbos, visuomenės, politikos tyrimais. Centre buvo išleistas Japonų-lietuvių kalbų žodynas (2016, aut. Aurelijus Zykas), Elektroninis japonų kalbos vadovėlis (2014, aut. Linas Didvalis), Japonijos švelniosios galios klausimams skirta monografija (2017, Aurelijus Zykas) ir kiti moksliniai darbai.

Klaipėdos universitete kurį laiką veikusiame Orientalistikos centre irgi buvo dėstoma japonų kalba, vyko japonų kultūros paskaitos. Šio universiteto dėstytojas Vytautas Dumčius yra išvertęs japoniškos poezijos rinkinius.

Pirmasis lietuvių kalbą mokėjęs japonas buvo Ikuo Murata, kuris į japonų kalbą išvertė keletą pasakų, Kristijono Donelaičio „Metus“, Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Jono Meko, Valdo Adamkaus knygas. Jis taip pat paruošė Japonų-lietuvių kalbų žodynėlį, o 1999 m. Tamio Janagisava išleido Trumpą lietuvių-japonų kalbų žodyną. Jų darbus tęsia mokslininkė Eiko Sakurai, kuri dėsto lietuvių kalbą Tokijo užsienio studijų universitete, kuriame kasmet mokosi keliasdešimt studentų. Siekiant gerinti švietimo mainus tarp abiejų šalių, šio universiteto iniciatyva 2017 m. VDU buvo įkurtas Global Japan Office, pirmasis toks Šiaurės Rytų Europoje.

Japonų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą galėjo pasirinkti Vilniaus Užupio gimnazijos mokiniai, o tuometis Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjus 1999 m. pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Ricumeikan Keišio mokykla.

Tarp Japonijos ir Lietuvos vystomi mokslo ir technologiniai mainai. 2011 m. gegužės mėn. RIKEN ir Lietuvos valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį. 2014 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos mokslo tarybos ir analogės Japonijoje‚ Japan Society for Promotion of Sciences. 2016 m. MITA prisijungė prie ES Bendradarbiavimo su Japonija mokslo ir technologijų srityje EIG CONCERT Japan, kur partneriu Japonijos pusėje yra Japonijos mokslo ir technologijų agentūra. 2017 m. kovo 9 d. tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicinos tyrimų agentūros AMED pasirašytas memorandumas, reikšmingas žinių ir technologijų mainams įvairiose biomedicinos srityse.

Ekonominiai mainai

2019 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Japonijos siekė 237,2 mln. eurų, o Japonija buvo 29-ta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė. Nuo 2012 m. dominuoja eksportas iš Lietuvos. Eksportuojami tabakas, maisto produktai, lazeriai, drabužiai, baldai, tekstilė ir kita. Importuojama buitinė technika, plastiko ir gumos gaminiai, chemikalai ir kita.

Metai	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019
Eksportas į Japoniją (mln. Eur.)	14	18	26	35	36	48	130	118	308,3	180,6
Importas iš Japonijos (mln. Eur.)	24	40	24	25	26	38	37	28	46,9	56,6

Žinomiausi Japonijos investuotojai Lietuvoje – Japan Tobacco International, Nippon Kaiji Kyokai, Fujitsu, Yazaki, Hitachi, Panasonic. Dėl padidėjusių prekybos apimčių įkurta žemės ūkio atašė Japonijoje pareigybė. Pirmuoju atašė paskirtas Deividas Kliučinskas.

Turizmas

Turistų iš Japonijos skaičius Lietuvoje per 2008-2018 metų laikotarpį išaugo beveik keturis kartus ir perkopė 28 tūkst. Lietuvių turistų Japonijoje skaičiai kuklesni – 2016 m. skaičiavimais Japoniją aplankė 4303 turistai.

Į Lietuvą atvykstančių japonų turistų skaičius:

Metai	2000	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019
Turistai	5649	7437	7654	8528	9465	10 079	14 526	21 118	22 674	23 028	28 100	27 318

Japonijos pasiuntinių ir ambasadorių Lietuvoje sąrašas

Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, Tokijuje.

Pasiuntiniai Japonijoje

• Algirdas Kudzys (2002–2006 m.), pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Japonijoje
• Dainius Kamaitis (2006–2011 m.)
• Egidijus Meilūnas (2012–2017 m.)
• Gediminas Varvuolis (nuo 2017 m.)

Pasiuntiniai Lietuvoje

1939-1940 m. Kaune rezidavo vicekonsulas Čiunė Sugihara.

Nuo 2008 m. Japoniją Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jų sąrašas:

• Mijoko Akaši (2008-2012 m.)
• Kazuko Širaiši (2012–2015 m.)
• Tojoei Šigeeda (2015-2018 m.)
• Širo Jamasakis (nuo 2018 m.)

Garbės konsulai

Lietuvos garbės konsulatai veikia penkiose Japonijos vietose: Sapore, Osakoje, Gifu, Fukujamoje ir Čiboje.

Lietuvos ordinų kavalieriai japonai

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. buvo apdovanota 30 Japonijos piliečių. Tai didžiausias skaičius lyginant su kitomis Rytų Azijos šalimis.

• Jošio Nakajama (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Masaru Sato (ja)(1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Hirošige Šimmi (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Hirojukis Fuse (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Mikidžio Ikuma (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Ičiro Tanigučis (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Koiči Hamazaki (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Kenro Nagošis (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Hirojasu Jamadzakis (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Šigejukis Jošida (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Jošihiko Macušima (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Takešis Ivašita (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Kijošigė Segava (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
• Čiunė Sugihara (1993 m. spalio 27 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
• Sačiko Hatanaka (2000 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
• Koičiro Macuura (2001 m. balandžio 22 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
• Ikuo Murata (2001 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
• Acušis Takeda (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
• Jošiakis Kudžis (2003 m. vasario 3 d., Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius)
• Tamamis Honma (2006 m. sausio 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
• Hirofumis Nakasonė (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
• Imperatorius Akihito (2007 m. gegužės 22 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
• Imperatorienė Mičiko (2007 m. gegužės 22 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
• Miki Hamanaka-Paulauskas (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
• Šigejukis Hirokis (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
• Džiuničis Kosugė (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
• Makoto Asašima (2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
• Makoto Suemacu (2018 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
• Hadžime Furuta (2019 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
• Kacuhiro Očiai (2020 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)

Japonijos ordinų kavalieriai lietuviai

Japonijos vyriausybės apdovanotų lietuvių sąrašas:

• Prezidentas Valdas Adamkus (2007 m. apdovanotas Aukščiausiuoju Chrizantemos ordinu su Didžiąja juosta)
• Arvydas Ališauskas (2012 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)
• Rimantas Vaitkus (2015 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir juosta)
• Vytautas Dumčius (2016 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro spinduliais)
• Kęstutis Ptakauskas (2017 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su sidabro spinduliais)
• Dangutė Mikutienė (2017 m. apdovanota Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir juosta)
• Ramūnas Garbaravičius (2018 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)
• Vytautas Grubliauskas (2019 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)
• Visvaldas Matijošaitis (2019 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)
• Dainius Kamaitis (2020 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde).
• Arūnas Gelūnas (2020 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde).
• Dalia Švambarytė (2020 m. apdovanota Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete).
• Emanuelis Zingeris (2021 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir juosta).

Taip pat skaitykite

• Lietuvos-Pietų Korėjos santykiai

Nuorodos

• Trumpa Rytų Azijos šalių tyrimų istorija Lietuvoje
• Rytų Azijos šalių literatūros vertimų į lietuvių kalbą istorija
• Filmo apie Kauno ir Japonijos santykius anonsas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.