Katedros aikštė
54°41′08″ š. pl. 25°17′16″ r. ilg. / 54.68556°š. pl. 25.28778°r. ilg.
Katedros aikštė – aikštė Vilniaus senamiestyje, prie Katedros.
Viena anksčiausiai paminėtų Vilniaus vietovių, kronikose ir legendose vadinta Šventaragio slėniu. Renginių, susibūrimų, Atgimimo mitingų vieta.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIII a. šioje aikštėje stovėjo žemutinė pilis, kurią sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis ir gynybinis centras, arsenalas ir religinės institucijos.
Katedros bokšto apatinė dalis – gotikos laikus menantis gynybinis bokštas. Už jo kadaise, ribodama pilies įtvirtinimus, tekėjo Vilnia.
Nuo XIV a. pabaigos vakarinė kalno papėdės dalis priklausė Vilniaus vyskupui.
-
Istorinis vaizdas -
1904 m. su paminklu Jekaterinai II -
1916 m., demontuotas Jekaterinos II paminklas -
50 litų banknoto reversas. Objektai: 1. Vilniaus katedra 2. Katedros bokštas 3. Gedimino pilis 4. Trijų kryžių kalnas 5. Paminklas Gediminui 6. Valdovų rūmai
Per 1831 m. sukilimą caro nurodymu pilių teritorijoje įrengta antros kategorijos tvirtovė, apėmusi visą akimis aprėpiamą peizažą, dalį šalia esančio Botanikos (dab. Sereikiškių sodo). Išsiplėtė prie Neries. Kai kurie įtvirtinimai buvo perkelti ir į kitą Neries krantą (priešais Vilnios žiotis)[1].
XIX a. pradžioje nugriovus Žemutinės pilies gynybinę sieną, buvo suformuota Aikštė.
1905–1915 m. aikštėje stovėjo paminklas Jekaterinai II. [2] Sovietmečiu aikštė vadinta Gedimino aikšte.
1996 m. pastatytas paminklas Gediminui.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilniaus miesto informacija Archyvuota kopija 2008-09-24 iš Wayback Machine projekto. (istorija)
- ↑ Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 35