Lietuvos vyrų futbolo rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
LFF-logo.jpg
Asociacija
Lietuvos futbolo federacija
Treneris
Igoris Pankratjevas
Daugiausiai įvarčių įmušė
Tomas Danilevičius (19)
Daugiausia rungtynių žaidė
Andrius Skerla (84)
Apranga namuose
Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Lietuva Lietuva 0:5 Estija Estija
(Kaunas; 1923 m. birželio 24 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Lietuva Lietuva 7:0 Estija Estija
(Ryga; 1995 m. gegužės 20 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Flag of Egypt (1922–1958).svg Egiptas 10:0 Lietuva Lietuva
(Paryžius; 1924 m. gegužės 27 d.)
Pasaulio čempionatas
nedalyvavo
Europos čempionatas
nedalyvavo
Lietuvos futbolo rinktinė 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos kojosvaidos žaismo (futbolo) komanda po draugiškų tarpvalstybinių rungtynių su Latvijos rinktine, kuriai pralošė 2:3 (1:1). Antroje eilėje stovi (nuo kairės): Leonardas Žukauskas (Šančių Kovas), Izaokas Lifšicas (Kauno Makabi), Stasys Sabaliauskas (Šančių Kovas), Artūras Vagneris (Kauno KSK), Valerijonas Balčiūnas (Šančių Kovas), Vincas Bartuška (LFLS), Juozas Žebrauskas (Šančių Kovas), Jaroslavas Citavičius (Šančių Kovas), Dovydas Švarcas (Kauno Makabi); pirmoje eilėje (nuo kairės): Nikodemas Čerekas (LFLS), Tadas Šliogeris (LFLS), Stasys Janušauskas-Jonušas (Šančių Kovas). Kaunas 1926 08 21.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Lietuvai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukario laikotarpis (1923–1940)[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat TSRS okupacijos 1940 m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.

Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus.

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9[1].

1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą 1930 ir 1935 m.

Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.

1938 m. PČ atrankos varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.

Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990)[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.

Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai – Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m. į sidabrą Europos čempionate iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo gynėjas Viačeslavas Sukristovas.

Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2.[2] Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998, 2005 ir 2010 m.), pridėjus du prieš Antrąjį pasaulinį karą iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. 1999 m. lietuviai Argentinoje žaidė su pasaulio elitui priskiriamais argentiniečiais ir iškovojo lygiąsias 0:0.

Lietuvos rinktinė Europos ir pasaulio futbolo čempionatų atrankos varžybose[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos rinktinė iki šiol 10 kartų yra bandžiusi patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (5 kartus į pasaulio čempionatus ir 5 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Iš viso per šiuos bandymus Lietuvos rinktinė žaidė 98 rungtynes, iškovojo 30 pergalių, 18 kartų sužaidė lygiosiomis ir patyrė 50 pralaimėjimų.

Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2[3]. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir danais) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje[4].

Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – italams). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių[5].

Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje – Vilniuje – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2[6] ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš Lichtenšteiną, tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš Makedoniją ir 2:0 prieš Islandiją), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams rumunams). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.

Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė Valdas Ivanauskas)[7], tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – čekams, 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje[8].

Atranka į 2002 m. PČ kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai Stasį Stankų laikinai pakeitė Julius Kvedaras, o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti[9].

Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1)[10], o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.

2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0[11] ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje serbams, 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje[12] (plačiau žr. 'Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).

Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1)[13], vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti[14] (plačiau žr. Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje).

Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0[15], pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje[16] (plačiau žr. Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).

Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0[17] ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas.

Į 2014 m. pasaulio čempionato atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras Csaba Laszlo. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laszlo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo Igoris Pankratjevas. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną.

Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio čempionatai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1930 m. – nedalyvavo.
  • 1934–1938 m. – neįveikė atrankos.
  • 1950–1990 m. – žr. TSRS futbolo rinktinė.
  • 1994–2014 m. – neįveikė atrankos.

Europos čempionatai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos futbolo rinktinės varžybos
Pasaulio čempionatų atranka: 1994 | 1998 | 2002 | 2006 | 2010 | 2014
Europos čempionatų atranka: 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012
Neoficialios: Draugiškos varžybos | Baltijos taurė


Žaidėjai ir treneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos rinktinės sudėtis draugiškoms rungtynėms su Vengrija (2015-06-05) bei Malta (2015-06-08) ir Europos futbolo čempionato atrankos rungtynėms su Šveicarija (2015-06-14):

Žaidėjų klubai ir sužaistų rinktinės sudėtyje rungtynių skaičius nurodyti tokie, kokie yra 2015-06-15, po rungtynių su Šveicarija

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Klubas
GK Giedrius Arlauskis 1987 m. gruodžio 1 d. (27 metai) 20 Anglija Watford FC
GK Vytautas Černiauskas 1989 m. kovo 12 d. (26 metai) 2 Lenkija Korona Kielce
GK Edvinas Gertmonas 1996 m. birželio 1 d. (19 metų) 1 Lietuva Klaipėdos Atlantas
GK Saulius Klevinskas 1984 m. balandžio 2 d. (31 metai) 4 Lietuva Vilniaus Žalgiris
GK Emilijus Zubas 1990 m. liepos 10 d. (25 metai) 5 Lenkija GKS Belchatow
DF Vytautas Andriuškevičius 1990 m. spalio 8 d. (24 metai) 20 Nyderlandai SC Cambuur
DF Rolandas Baravykas 1995 m. rugpjūčio 23 d. (20 metų) 1 Lietuva Klaipėdos Atlantas
DF Georgas Freidgeimas 1987 m. rugsėjo 10 d. (27 metai) 18 Lietuva Vilniaus Žalgiris
DF Tadas Kijanskas (kap.) 1985 m. rugsėjo 6 d. (29 metai) 43 Izraelis Hapoel Haifa
DF Linas Klimavičius 1989 m. balandžio 10 d. (26 metai) 3 Lietuva FK Trakai
DF Tomas Mikuckis 1983 m. sausio 13 d. (32 metai) 13 Rusija FK Torpedo Moskva
DF Egidijus Vaitkūnas 1988 m. rugpjūčio 8 d. (27 metai) 19 Lietuva Vilniaus Žalgiris
DF Marius Žaliūkas 1983 m. lapkričio 10 d. (31 metai) 26 Škotija Rangers FC
MF Karolis Chvedukas 1991 m. balandžio 21 d. (24 metai) 13 Lietuva Marijampolės Sūduva
MF Deividas Česnauskis 1981 m. birželio 30 d. (34 metai) 60 Lietuva FK Trakai
MF Mantas Kuklys 1987 m. birželio 10 d. (28 metai) 10 Lietuva Vilniaus Žalgiris
MF Vytautas Lukša 1984 m. rugpjūčio 14 d. (31 metai) 22 Lietuva Vilniaus Žalgiris
MF Saulius Mikoliūnas 1984 m. gegužės 2 d. (31 metai) 73 Baltarusija FK Šahtër Soligorsk
MF Mindaugas Panka 1984 m. gegužės 1 d. (31 metai) 36 Izraelis Hapoel Ironi Kiryat Shmona
MF Gratas Sirgėdas 1994 m. gruodžio 17 d. (20 metų) 5 Vokietija Kickers Stuttgart
MF Vykintas Slivka 1995 m. balandžio 29 d. (20 metų) 3 Slovėnija ND Gorica
MF Gediminas Vičius 1985 m. liepos 5 d. (30 metų) 18 Kazachstanas Zhetysu Taldykorgan
MF Artūras Žulpa 1990 m. birželio 10 d. (25 metai) 10 Kazachstanas FK Aktobe
FW Fiodor Černych 1991 m. gegužės 21 d. (24 metai) 17 Lenkija Gornik Leczna
FW Donatas Kazlauskas 1994 m. kovo 31 d. (21 metai) 4 Lenkija Lechia Gdansk
FW Deivydas Matulevičius 1989 m. balandžio 8 d. (26 metai) 23 Rumunija Pandurii Targu Jiu
FW Lukas Spalvis 1994 m. liepos 27 d. (21 metai) 6 Danija Aalborg BK
FW Simonas Stankevičius 1995 m. spalio 3 d. (19 metų) 10 Anglija Leicester City U21

Artimiausias rinktinės rezervas[taisyti | redaguoti kodą]

Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę (skliaustuose nurodyta kada paskutinį kartą buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės rungtynių sudėtį)

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Klubas
DF Valdemar Borovskij 1984 m. gegužės 2 d. (31 metai) 16 Bulgarija Beroe Stara Zagora (2015-03-27 vs. Anglija)
DF Vaidas Slavickas 1986 m. vasario 26 d. (29 metai) 5 Rumunija Ceahlaul Piatra Neamt (2015-03-27 vs. Anglija)
MF Tautvydas Eliošius 1991 m. lapkričio 3 d. (23 metai) 1 Lietuva Pakruojo Kruoja (2014-11-18 vs. Ukraina)
MF Mindaugas Kalonas 1984 m. vasario 28 d. (31 metai) 49 Latvija Skonto FK (2014-11-18 vs. Ukraina)
MF Arvydas Novikovas 1990 m. gruodžio 18 d. (24 metai) 23 Vokietija Erzgebirge Aue (2014-11-18 vs. Ukraina)
MF Nerijus Valskis 1987 m. rugpjūčio 4 d. (28 metai) 4 Lenkija Wigry Suwalki (2014-09-08 vs. San Marinas)
FW Ričardas Beniušis 1980 m. balandžio 23 d. (35 metai) 27 Lietuva Pakruojo Kruoja (2015-03-27 vs. Anglija)

Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetesiantys žaidėjai.

Atnaujinta 2015-06-09

# Žaidėjas Karjera rinktinėje Rungtynės Įvarčiai
1. Andrius Skerla 1996–2011 m. 84 1
2. Deividas Šemberas 1996–2013 m. 82 0
3. Saulius Mikoliūnas 2004–2015 m. 73 5
4. Tomas Danilevičius 1998–2012 m. 71 19
5. Žydrūnas Karčemarskas 2002–2013 m. 66 0
6. Aurelijus Skarbalius 1991–2005 m. 65 5
Marius Stankevičius 2001–2013 m. 65 5
8. Gintaras Staučė 1992–2004 m. 61 0
9. Deividas Česnauskis 2001–2015 m. 60 4
10. Edgaras Jankauskas 1991–2008 m. 56 10
Andrius Tereškinas 1991–2000 m. 56 3
Tomas Žvirgždauskas 1998–2011 m. 56 0

Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetesiantys žaidėjai.

Atnaujinta 2015-06-09

# Žaidėjas Karjera rinktinėje Įvarčiai (rungtynės) Įv./rungt.
1. Tomas Danilevičius 1998–2012 m. 19 (71) 0,27
2. Antanas Lingis 1928–1938 m. 12 (33) 0,36
3. Edgaras Jankauskas 1991–2008 m. 10 (56) 0,18
4. Virginijus Baltušnikas 1990–1998 m. 9 (42) 0,21
5. Jaroslavas Citavičius 1926–1933 m. 8 (24) 0,33
Valdas Ivanauskas 1990–2000 m. 8 (28) 0,29
Darius Maciulevičius 1991–2005 m. 8 (38) 0,21
Robertas Poškus 1999–2011 m. 8 (48) 0,17
9. Artūras Fomenka 1996–2003 m. 7 (23) 0,30
Tomas Ražanauskas 1995–2011 m. 7 (41) 0,17
Igoris Morinas 1996–2004 m. 7 (51) 0,14

Garsūs žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Komandos treneriai (nuo 1990 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

2014 metų rungtynės[taisyti | redaguoti kodą]

Data Turnyras Vieta Varžovas Rezultatas Įvarčiai
2014 m. kovo 5 d. Draugiškos rungtynės Turkija Aksu Kazachstanas Kazachstanas Lygiosios 1:1 Gediminas Vičius
2014 m. gegužės 29 d. Baltijos taurė Latvija Ventspilis Suomija Suomija Pergalė 1:0 Arvydas Novikovas
2014 m. gegužės 31 d. Baltijos taurė Latvija Liepoja Latvija Latvija Pralaimėjimas 0:1
2014 m. rugsėjo 3 d. Draugiškos rungtynės Austrija Rytų Tirolio Matrajus Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai Lygiosios 1:1 Deivydas Matulevičius
2014 m. rugsėjo 8 d. Europos čempionato atranka San Marinas Seravalė San Marinas San Marinas Pergalė 2:0 Deivydas Matulevičius, Arvydas Novikovas
2014 m. spalio 9 d. Europos čempionato atranka Lietuva Vilnius Estija Estija Pergalė 1:0 Saulius Mikoliūnas
2014 m. spalio 12 d. Europos čempionato atranka Lietuva Vilnius Slovėnija Slovėnija Pralaimėjimas 0:2
2014 m. lapkričio 15 d. Europos čempionato atranka Šveicarija Sankt Galenas Šveicarija Šveicarija Pralaimėjimas 0:4
2014 m. lapkričio 18 d. Draugiškos rungtynės Ukraina Kijevas Ukraina Ukraina Lygiosios 0:0

2015 metų rungtynės[taisyti | redaguoti kodą]

Data Turnyras Vieta Varžovas Rezultatas Įvarčiai
2015 m. kovo 27 d. Europos čempionato atranka Anglija Londonas Anglija Anglija Pralaimėjimas 0:4
2015 m. birželio 5 d. Draugiškos rungtynės Vengrija Debrecenas Vengrija Vengrija Pralaimėjimas 0:4
2015 m. birželio 8 d. Draugiškos rungtynės Malta Valeta Malta Malta Pralaimėjimas 0:2
2015 m. birželio 14 d. Europos čempionato atranka Lietuva Vilnius Šveicarija Šveicarija
2015 m. rugsėjo 5 d. Europos čempionato atranka Estija Talinas Estija Estija
2015 m. rugsėjo 8 d. Europos čempionato atranka Lietuva Vilnius San Marinas San Marinas
2015 m. spalio 9 d. Europos čempionato atranka Slovėnija Liubliana Slovėnija Slovėnija
2015 m. spalio 12 d. Europos čempionato atranka Lietuva Vilnius Anglija Anglija

Rinktinės varžybų statistika[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos rinktinės varžybų statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos varžybos po 1990 m.).

Varžovas Žaista Pergalės Lygiosios Pralaimėta Įmušta Praleista Santykis
Albanija Albanija 4 2 0 2 6 7 –1
Andora Andora 2 2 0 0 7 1 6
Argentina Argentina 1 0 1 0 0 0 0
Armėnija Armėnija 3 1 0 2 6 6 0
Austrija Austrija 3 1 0 2 3 6 −3
Azerbaidžanas Azerbaidžanas 2 1 0 1 2 2 0
Baltarusija Baltarusija 9 1 4 4 6 16 −10
Belgija Belgija 2 0 2 0 2 2 0
Bosnija ir Hercegovina Bosnija ir Hercegovina 6 1 1 4 5 10 −5
Brazilija Brazilija 1 0 0 1 1 3 −2
Bulgarija Bulgarija 1 0 0 1 0 3 −3
Čilė Čilė 1 0 0 1 0 1 −1
Kipras Kipras 3 1 0 2 3 4 −1
Čekija Čekija 6 1 0 5 5 17 −13
Danija Danija 2 0 1 1 0 4 −4
Anglija Anglija 1 0 0 1 0 4 −4
Estija Estija 19 11 4 4 42 15 27
Farerai Farerai 8 6 1 1 11 4 7
Suomija Suomija 2 1 0 1 1 3 −2
Prancūzija Prancūzija 4 0 0 4 0 5 −5
Gruzija Gruzija 7 3 1 3 6 9 −3
Vokietija Vokietija 2 0 1 1 1 3 −2
Graikija Graikija 3 1 0 2 2 4 −2
Kroatija Kroatija 2 0 1 1 0 2 −2
Vengrija Vengrija 5 0 1 4 2 14 −12
Indonezija Indonezija 2 1 1 0 6 2 4
Airija Airija 4 0 1 3 1 5 −4
Islandija Islandija 4 1 1 2 2 6 −4
Izraelis Izraelis 5 0 1 4 8 14 −6
Italija Italija 6 0 2 4 1 12 −11
Jordanija Jordanija 1 0 0 1 0 3 −3
Kazachstanas Kazachstanas 1 0 1 0 1 1 0
Kuveitas Kuveitas 1 0 0 1 0 1 −1
Latvija Latvija 23 10 4 9 26 30 −4
Lichtenšteinas Lichtenšteinas 6 4 1 1 8 3 5
Liuksemburgas Liuksemburgas 2 1 0 1 2 2 0
Makedonija Makedonija 3 2 0 1 4 2 2
Malis Malis 1 0 0 1 1 3 −2
Malta Malta 3 1 1 1 5 4 1
Moldavija Moldavija 8 2 4 2 11 9 2
Šiaurės Airija Šiaurės Airija 2 0 1 1 2 3 −1
Norvegija Norvegija 2 0 0 2 0 2 −2
Lenkija Lenkija 9 2 3 4 7 13 −6
Portugalija Portugalija 2 0 0 2 2 9 −7
Rumunija Rumunija 8 1 0 7 4 12 −8
Rusija Rusija 3 0 1 2 4 8 −4
San Marinas San Marinas 3 3 0 0 7 0 7
Serbija Serbija[note 1] 5 1 0 4 3 12 −9
Škotija Škotija 8 1 2 5 3 10 −7
Slovakija Slovakija 4 0 3 1 4 5 −1
Slovėnija Slovėnija 3 2 0 1 4 4 0
Ispanija Ispanija 6 0 1 5 2 14 −12
Švedija Švedija 1 0 0 1 2 4 −2
Šveicarija Šveicarija 1 0 0 1 0 4 −4
Turkmėnija Turkmėnija 1 1 0 0 2 1 1
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai 1 0 1 0 1 1 0
Ukraina Ukraina 8 2 1 5 8 15 −7


  1. įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją

Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: Juodkalnija Juodkalnija, Turkija Turkija, Nyderlandai Nyderlandai, Velsas Velsas, Gibraltaras Gibraltaras.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidėjų statistika:

Varžybų statistika:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.