Petras Cvirka
| Petras Cvirka | |
|---|---|
| |
| Petras Cvirka | |
| Gimė | 1909 m. kovo 25 d. Klangiai, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1947 m. gegužės 2 d. (38 metai) Vilnius, LTSR |
| Palaidotas (-a) | Rasų kapinės, Vilnius |
| Tėvas | Kazimieras Cvirka |
| Motina | Marijona Aleksaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Cvirkienė |
| Veikla | rašytojas, politinis veikėjas |
 Vikiteka |
Petras CvirkaVikiteka |
| Parašas | |
| |
Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Klangiuose, Veliuonos valsčiuje, mokėsi Kauno meno mokykloje (1926–1930 m.), 1931–1932 m. gyveno Paryžiuje. Dirbo žurnale „Trečiasis frontas“, kurį nuo penktojo numerio finansiškai rėmė pogrindinė Lietuvos komunistų partija (LKP), vėliau bendradarbiavo LKP organizuotame ir finansuotame žurnale „Literatūra“. 1934 m. priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją.
Po sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. rašė Raudonąją armiją, Sovietų Sąjungą ir Josifą Staliną šlovinančius straipsnius.
Liepos mėnesį įstojo į Lietuvos komunistų partiją ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietų režimo surengtuose rinkimuose į Liaudies Seimą. Liepos 14-15 d. Alytaus rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas deputatu, o liepos 21 d. – Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi.
Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais: Liudu Adomausku Mečiu Gedvilu, Juozu Grigalavičiumi ir Antanu Venclova, pasirašė keturias Liaudies Seimo deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje: privačią žemės nuosavybę („Deklaracija, paskelbianti žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe“), privatų bankų ir pramonės valdymą („Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija“), valstybinę santvarką („Deklaracija apie valstybės santvarką“), ir paskelbusią Lietuvos įstojimą į TSRS („Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaracija“).
Buvo paskirtas dvidešimties asmenų Įgaliotosios komisijos, Maskvoje Septintojoje Aukščiausios Tarybos sesijoje 1940 rugpjūčio 3 d. paprašiusios priimti Lietuvą į TSRS sudėtį, nariu.
Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas patenkino P. Cvirkos rugpjūčio 16 d. pareiškimą „Dėl Lietuvių rašytojų [draugijos] reorganizavimo sovietiniais pagrindais, ir paskyrė jį Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku.
Lietuvos Liaudies Seimo Nepaprastojoje sesijoje rugpjūčio 25 d. P. Cvirka balsavo už naujos, sovietinio pavyzdžio, LSSR konstitucijos priėmimą, o jos pagrindu – LTSR Liaudies Seimo transformavimą į Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Buvo vienbalsiai išrinktas vienuolikos asmenų LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nariu.
Antrojo Pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją, gyveno Alma-Atoje ir Maskvoje, kur rašė trumpus propagandinius apsakymus, juos skaitė 16-os Lietuviškosios divizijos kariams. 1944 m. rugpjūčio mėn. sugrįžo į Lietuvą, kur įsirašė į laikraščio „Tarybų Lietuva“ partinę įskaitą.
Nuo 1945 m. spalio 29 d. išrinktas LTSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku.
Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nario įgaliojimai nebuvo atšaukti iki 1947 m. rinkimų, kuriuose P. Cvirka vienu metu buvo ir kandidatas į deputatus, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas.
1947 m. vasario mėn. Ukmergės rinkiminėje apygardoje išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1947 m. gegužės 2 d. mirė. Palaidotas Rasų kapinėse.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Pirmosios mišios“, eilėraščių rinkinys – Kaunas, 1928 m. – 31 p.
- „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, novelių rinkinys – Kaunas: Spaudos fondas, 1930 m. – 247 p.
- „Adolfas Hitleris“, apybraiža – Kaunas, 1933 m. – 104 p.
- „Frank Kruk“, satyrinis romanas – Kaunas: Sakalas, 1934.
- „Žemė maitintoja“, romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935 m. – 281 p.
- „Meisteris ir sūnūs“, romanas. – Kaunas: Sakalas, 1936 m. – 248 p.
- „Kasdienės istorijos“, rinkinys. – Kaunas: Sakalas, 1938 m. – 183 p.
- „Ąžuolo šaknys“, apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1945 m. – 246 p.
- „Žemė maitintoja“, romanas. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1946 m. – 194 p.
- „Brolybės sėkla“: apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1947 m. – 57 p.
- „Vaikų karas“: apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 169 p.
P.Cvirka (dešinėje) ir Antanas Venclova (antras iš dešinės) 1934 m.
Petro Cvirkos kapas Rasų kapinėse, Vilnius
P. Cvirkai skirtas pašto ženklas (TSRS, 1959 m.)
.jpg)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Cvirkos eilėraščiai
- Rašytojo P. Cvirkos visuomeninę veiklą 1940 – 1947 m. apibūdinančios LGGRTC pažymos
- Galutinė ekspertinė istorinė išvada apie p. Cvirką
- Petro Cvirkos veiklos 1940-1947 metais apžvalga. Istorinė-archyvinė pažyma
- Dėl „Petro Cvirkos veiklos 1940-1947 metais apžvalga" istorinės-archyvinės pažymos papildymas
