Gruzijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gruzijos karalystė
gruz. საქართველოს სამეფო
1008 – 1490
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Gruzijos karalystė apie 1220 m.
Sostinė
Kalbos Gruzinų
Religija Stačiatikybė
Valdymo forma Feodalinė monarchija
Karalius
 1008–1014 Bagratas III (pirmas)
 1446–1465 Jurgis VIII (paskutinis)
Era Viduramžiai
 - Suvienijimas 1008 m., 1008
 - Karalystės žlugimas 1490 m.

Gruzijos karalystė (gruz. საქართველოს სამეფო), dar žinoma kaip Gruzijos imperija[1] – viduramžių Eurazijos monarchija, egzistavusi apie 10081490 m. Savo politinės ir ekonominės galios aukso amžių ji pasiekė karaliaus Dovydo IV ir karalienės Tamaros valdymo metu, XI–XIII a. Gruzija tapo viena iš pirmųjų krikščioniškųjų Rytų valstybių, o jos imperija Kaukaze[2] ir vasalai driekėsi nuo Rytų Europos iki Anatolijos ir šiaurinių Irano sienų. Be to, ji turėjo religines valdas užsienyje, pavyzdžiui, Kryžiaus vienuolyną Jeruzalėje ir Ivirono vienuolyną Graikijoje. Gruzijos karalystė buvo pagrindinė istorinė dabartinės Gruzijos pirmtakė.

Keletą šimtmečių gyvavusi karalystė XIII a. nukentėjo nuo mongolų antpuolių, tačiau iki 1340 m. jai pavyko atkurti suverenitetą. Kitais dešimtmečiais prasidėjo Juodoji mirtis ir daugybė Timūro vadovaujamų invazijų, nusiaubusių šalies ekonomiką, gyventojus ir miestų centrus. Karalystės geopolitinė padėtis dar labiau pablogėjo žlugus Bizantijos, o vėliau Trapezundo imperijai. Dėl šių procesų XV a. pabaigoje Gruzija virto susiskaldžiusiu dariniu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chufrin, Gennadiĭ Illarionovich (2001). The Security of the Caspian Sea Region. Stockholm, Sweden: Oxford University Press. p. 282. ISBN 0199250200. Suarchyvuotas originalas 2020-01-05. Nuoroda tikrinta 2019-08-29.  ; Waters, Christopher P. M. (2013). Counsel in the Caucasus: Professionalization and Law in Georgia. New York City, USA: Springer. p. 24. ISBN 978-9401756204. Suarchyvuotas originalas 2020-01-04. Nuoroda tikrinta 2019-08-29.  ; Suny, Ronald Grigor (1994). The Making of the Georgian Nation. Bloomington, IN, USA: Indiana University Press. p. 87. ISBN 0253209153. Suarchyvuotas originalas 2020-09-13. Nuoroda tikrinta 2019-08-29.  ; Ronald G. Suny (1996) Armenia, Azerbaijan, and Georgia DIANE Publishing pp. 157-158-160-182
  2. Rapp Jr., Stephen H. (2020). "Georgia, Georgians, until 1300". In Fleet, Kate; Krämer, Gudrun; Matringe, Denis et al.. Encyclopaedia of Islam, THREE. Brill Online. https://referenceworks.brillonline.com/entries/encyclopaedia-of-islam-3/georgia-georgians-until-1300-COM_32056?s.num=0&s.f.s2_parent=s.f.book.encyclopaedia-of-islam-3&s.q=Georgian#d94469017e364. Prieigos data 2021-01-30. "(...) he courageously fought off countless enemies as he reinforced Georgian unity and assembled a pan-Caucasian empire, hence his sobriquet Aġmašenebeli (the builder) (...) The height of the pan-Caucasian rule of the Georgian Bagratids and of the transregional Georgian monastic network is habitually described as Georgia’s Golden Age. (...) Internal and external tensions mounted, and the pan-Caucasian empire of the Georgian Bagratids shrank under T‘amar’s children Giorgi IV Laša (r. 1213–23 C.E.) and Rusudan (r. 1223–45 C.E.).".