Ramučiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ramučiai
Ramuciai.jpg
Centrinė gatvė

Ramučiai
Koordinatės 54°56′49″š. pl. 24°01′52″r. ilg. / 54.947°š. pl. 24.031°r. ilg. / 54.947; 24.031 (Ramučiai)Koordinatės: 54°56′49″š. pl. 24°01′52″r. ilg. / 54.947°š. pl. 24.031°r. ilg. / 54.947; 24.031 (Ramučiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Karmėlavos seniūnija
Gyventojų skaičius 2 372 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RamučiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ramùčiai
Kilmininkas: Ramùčių
Naudininkas: Ramùčiams
Galininkas: Ramučiùs
Įnagininkas: Ramùčiais
Vietininkas: Ramùčiuose

Ramučiai, anksčiau Davalgonys – gyvenvietė Kauno rajone, pakeliui iš Kauno į Karmėlavą, į rytus nuo kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis , prie Zversos upelio. Netoli į rytus yra Kauno oro uostas, į pietus – Kauno laisvoji ekonominė zona ir automagistralė  A1  VilniusKaunasKlaipėda .

Yra Karmėlavos gimnazijos skyrius (buvusi pradinė mokykla), biblioteka (nuo 1948 m.), kultūros centras. Šiaurės rytiniame pakraštyje telkšo Ramučių tvenkinys.

Miškelyje ties Parko gatvės ir kelio A6 sankirta stovi vietinės reikšmės istorijos paminklas – Trijų kryžių stogastulpis (1915 m.), skirtas Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimui[2]. Yra Pirmojo pasaulinio karo kapinės Ramučiuose.

Trijų kryžių stogastulpis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstesnis Ramučių pavadinimas – Davalgonys (Davalgoniai). Šiuo pavadinimu gyvenvietė žinoma nuo XVI a., kuomet dar 1567 m. Lietuvos Metrikoje buvo paminėti šlėktos Davalgos (Dawalgowicze), kilę iš Taulvilavos, esančios Karmėlavos parapijoje. Šių garsių bajorų vardu pavadinta gyvenvietė įgavo Davalgonių pavadinimą.

Gyvenvietė ėmė kurtis 3-ojo dešimtmečio pradžioje, pradėjus vykdyti žemės reformą. Tuomet buvusio Davalgonių dvaro žemė buvo padalinta kariams savanoriams bei dvaro darbininkams. Ramučiais pavadinta gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo buvusio dvaro.

1927 m. Davalgonių dvarą gavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Jis dvare apsigyveno išėjęs į atsargą, o 1937 m. čia mirė.

Sovietmečiu Davalgonių dvaro pastatą užėmė S. Nėries kolūkio kontora. Tuomet pastatas neatpažįstamai pakeistas. Ramučiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1986 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
202
140 (viensėdyje)
62 (dvare)
299 414 700 740 890 1 583 2 372


Ramučių biblioteka ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos filialas

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gyvenvietėje žaidžia FK Ramučiai futbolo klubas.
  • Krepšinio komanda KK „Aremilta“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. http://krnaujienos.lt/pradeda-kariu-kapu-inventorizacija-ir-sutvarkyma/
  3. Ramučiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  4. Ramučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 31 psl.
  5. Ramučiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 501 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]