Tbilisis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tbilisis
თბილისი
   Seal of Tbilisi, Georgia.svg      Flag of Tbilisi.svg   
Central part of Tbilisi.jpg
Tbilisio centras

Tbilisis
41°43′0″ š. pl. 44°47′0″ r. ilg. / 41.71667°š. pl. 44.78333°r. ilg. / 41.71667; 44.78333 (Tbilisis)Koordinatės: 41°43′0″ š. pl. 44°47′0″ r. ilg. / 41.71667°š. pl. 44.78333°r. ilg. / 41.71667; 44.78333 (Tbilisis)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Gruzijos vėliava Gruzija
Įkūrimo data 479 m.
Meras Kakha Kaladze
Gyventojų (2019[1]) 1 171 100
Plotas 372 km²
Tankumas (2019[1]) 3 148 žm./km²
Altitudė 770 m
Commons-logo.svg Vikiteka TbilisisVikiteka

Tbilisis (gruz. თბილისი) – Gruzijos sostinė, šalia Kuros (Mtkvari) upės. 1,213 mln. gyventojų (2005 m.). Miesto plotas – 372 km². Iki 1936 m. miesto pavadinimas buvo Tiflisas.

Tbilisyje įsikūrę Gruzijos parlamentas ir vyriausybė, Gruzijos Mokslų Akademija, Tbilisio valstybinis universitetas, Gruzijos medicinos universitetas, Gruzijos žemės ūkio universitetas, Gruzijos technikos universitetas, Tbilisio valstybinis pedagoginis universitetas, Tbilisio kalbų ir kultūros universitetas, Tbilisio valstybinis operos teatras, Tbilisio valstybinė konservatorija, Šotos Rustavelio valstybinis akademinis teatras, Mardžznišvilio valstybinis akademinis teatras, daug valstybinių muziejų, Nacionalinė viešoji Gruzijos parlamento biblioteka, Gruzijos nacionalinis bankas ir kitos svarbios institucijos.

Tarp Tbilisio įžymybių galima išskirti Narikala tvirtovę (IV a.), Ančiskati bažnyčią (VI a.), Sioni katedrą (VIII a.), Metechi bažnyčią (XIII a.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tbilisį V amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis (Vakhtang I Gorgasali) (452502). Tbilisio vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė. VI-VII a. Tbilisis buvo Gruzinų Kartlijos karalystės sostinė, o nuo VII a. jį užvaldė musulmonai arabai, kurie čia įkūrė Tbilisio emyratą. XI a. Emyratas atiteko seldžiukams, ir tapo paskutiniu musulmonų avanpostu Gruzijoje.

Potvynio padariniai, 2015 m.
Tbilisio panorama 1878 m.

1122 m. po sunkių kovų Gruzijos karaliaus Dovydo Statytojo pajėgos įžengė į Tbilisį. Po šio mūšio Dovydas perkėlė savo rezidenciją iš Kutaisio į Tbilisį, padarydamas jį sostine. Nuo XV a. Gruzijai galutinai suskilus, šis miestas tapo Kartlijos karalystės sostine.

1801 m. Kartlija kartu su Tbilisiu perėjo Rusijai. 19181921 m., Gruzijos nepriklausomybės laikotarpiu, Tbilisis vėl tapo sostine. 1921 m. Gruzijos demokratinę respubliką okupavo Tarybų Rusija, ir Tbilisis tapo Užkaukazės socialistinė federacinė tarybų respublika sostine, vėliau – Gruzijos tarybų socialistinės respublikos sostine. 1991 m. balandžio 9 d. Tbilisis tapo nepriklausomos Gruzijos respublikos sostine.

2015 m. birželio 14 d. po didelių liūčių Tbilisyje kilo pragaištingas potvynis, suniokojęs Verės upės slėnyje įsikūrusį Tbilisio zoologijos sodą.[2]

Žmonės ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tbilisio tautos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tbilisis yra daugiatautis miestas: jame gyvena daugiau nei 100 tautybių žmonių. Apie 80 % gyventojų sudaro gruzinai, taip pat yra gana gausios rusų, armėnų bei azerbaidžaniečių bendruomenės. Mažesnėmis grupėmis gyvena abchazai, osetinai, ukrainiečiai, graikai, žydai, estai, vokiečiai, kurdai.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau nei 85 % Tbilisio gyventojų išpažįsta įvairias krikščionybės formas, tarp kurių gausiausia yra Gruzijos stačiatikių bažnyčia. Rusijos stačiatikių bažnyčia bei Armėnų apaštališkoji bažnyčia taip pat turi gausias tikinčiųjų gretas. Liuteronai, baptistai ir keletas kitų grupių sudaro mažumą tarp krikščionių. Apie 8 % gyventojų išpažįsta islamą (daugiausia sunitų pakraipos). Judaizmą praktikuoja 2 %. Tbilisis per visą savo istoriją garsėjo religine tolerancija. Tai ypač aiškiai matoma senamiestyje, kuriame bažnyčią, mečetę ir sinagogą galima išvysti mažiau nei 500 m. atstumu viena nuo kitos.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tbilisis turi daug miestų partnerių:[3]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Population by regions“. NATIONAL STATISTICS OFFICE OF GEORGIA. Nuoroda tikrinta 15 January 2019. 
  2. „Georgia flood: Tbilisi residents warned over zoo animals after devastating flood“. BBC News. 14 June 2015. Nuoroda tikrinta 15 June 2015. 
  3. 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 3,11 3,12 „Tbilisi Sister Cities“. Tbilisi City Hall. Tbilisi Municipal Portal. Suarchyvuotas originalas 2021-03-10. Nuoroda tikrinta 5 August 2013. 
  4. „Medmestno in mednarodno sodelovanje“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City) (slovėnų). Suarchyvuotas originalas 26 June 2013. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  5. „Bristol City – Town twinning“. Bristol City Council. Suarchyvuotas originalas 28 July 2011. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  6. „Yerevan – Twin Towns & Sister Cities“. Yerevan Municipality Official Website. Yerevan Municipality. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  7. ԵՐԵՎԱՆԻ ՔԱՂԱՔԱՊԵՏԱՐԱՆՊԱՇՏՈՆԱԿԱՆ ԿԱՅՔ [Yerevan expanding its international relations] (armėnų). Yerevan Municipality. Suarchyvuotas originalas 12 May 2013. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  8. „Oraşe înfrăţite (Twin cities of Minsk) [via WaybackMachine.com] (rumunų). Primăria Municipiului Chişinău. Suarchyvuotas originalas 3 September 2012. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  9. „Legal Framework“. Embassy of Georgia to the State of Qatar. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  10. „ToIran, Tourism Platform in Iran“. www.toiran.com. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  11. Behnegarsoft.com. قفقاز – اراک و تفليس خواهرخوانده مي‌شوند. www.ccsi.ir. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  12. „Tbilisi-Tehran direct flights will start next month“. Agenda.ge. Nuoroda tikrinta 2021-03-10. 
  13. „თბილისსა და სტამბოლს შორის დაძმობილების შესახებ მემორანდუმი გაფორმდა“. Tbilisi City Hall. Nuoroda tikrinta 2021-03-10.