Alovės valsčius
54°21′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.35°š. pl. 24.17°r. ilg.
| Alovės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alovė, Šventupys (1877) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 1869–1915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė, kurį laiką Balninkai (Šventupys).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje,[1] tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi. 1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Viso jie sudegino bene 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 6317 | 1349 kiemai [3] | 60 | ||
| 1874 m. | 6662 | 670 kiemų [4] | 13 seniūnijų | 71 | |
| 1880 m. | 6721 | 672 kiemai [5] | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1885 m. | 8378 | 698 kiemai [6] | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1890 m. | 11 250 | 676 kiemai [7] | 13 seniūnijų | 83 | |
| 1923 m. [8] | 189 | 5559 | 1052 | ||
| 1932 m. | 162 | 8526 | 19 seniūnijų [9] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
215 | 8 apylinkės [10] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15] | Seniūnija, 1932 m.[16] | Apylinkė, 1949 m.[17] |
|---|---|---|---|---|
| Alytus I | Олитское | Olita | - | - |
| Alovė | - | - | Alovės seniūnija, Raudonos-Alovės seniūnija |
Alovės apylinkė |
| Butrimiškės | - | - | Butrimiškių seniūnija | - |
| Čižiūnai | Чижунское | Czyżuny | - | - |
| Daugai | Давговское | Dawgi | - | - |
| Domantonys | Домонтанское | Domontańce | Domantonių seniūnija | Domantonių apylinkė |
| Doškonys | Дашканское | Daszkańce | - | - |
| Dušnionys | - | - | - | Dušnionių apylinkė |
| Einorai | - | - | Einorų seniūnija | - |
| Galintėnai | Галинтанское | Halintany | - | - |
| Gečialaukis | Гечеловское | Gęczełówka | Gečialaukio seniūnija | - |
| Ilgai | Ильгинское | Ilginiki | - | - |
| Juociškės | - | - | Juodciškių seniūnija | - |
| Kalesninkai | - | - | Kalesnykų seniūnija | - |
| Kudariškės | - | - | Kudariškių seniūnija | Kudariškių apylinkė |
| Lelionys | - | - | Lelionių seniūnija | Lelionių apylinkė |
| Mieliūnai | Мелюнское | Mieluny | - | - |
| Nemunaitis | Нѣмонайцкое | Niemonajce | Nemunaičio seniūnija | Nemunaičio apylinkė |
| Padvariškiai | - | - | Padvariškių seniūnija | - |
| Pavartėnai | - | - | Pavartėnų seniūnija | Pavartėnų apylinkė |
| Plikionys | - | - | Plikonių seniūnija | - |
| Poteronys | Потаранское | Potarańce | Poteronų seniūnija | - |
| Švobiškės | Швабишское | Szwabiszki | - | - |
| Užupiai | - | - | Užupių seniūnija | Užupių apylinkė |
| Vabaliai | - | - | Vabalių seniūnija | - |
| Venciūnai | - | - | Venciūnų seniūnija | - |
| Žiūkai | - | - | Žiukų seniūnija | - |
| Žvirgždėnai | Жвиржданское | Żwirżdany | - | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų | 19 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:[18]
- Bazorai
- Būda
- Butrimiškiai
- Davainiškiai
- Domentoniai
- Juociškiai
- Jurkioniai
- Kalesnykai
- Kaniūkai
- Karkliniškiai
- Kudariškiai
- Lelionis
- Manciūnai
- Meduksta
- Meškasalis
- Mieliūnai
- Mikalavas
- Miknoliausai
- Novoplenta
- Padvariškiai
- Pagurniai
- Panemunykėliai
- Pavartėnai
- Pliškioniai
- Poceloniai
- Poteroniai
- Slabadėlė
- Stanuliškiai
- Švabalaukis
- Švobiškiai
- Takniškiai
- Uleškai
- Venciūnai
- Žemaitėliai
- Židoniai
- Žiukai
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 5559 žmonės:
- Lietuviai – 83,86% (4662);
- Lenkai – 11,17% (621);
- Rusai – 2,15% (120);
- Žydai – 1,4% (78);
- Kiti – 1,4% (78).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Domantonys | Pranas Judickas, ekonomistas | 2008 |
| 1931 | Pocelonys | Petras Algirdas Čiočys, sportininkas | 2021 |
| 1934 | Meškasalis | Albertas Donatas Belevičius, skulptorius | 2002 |
| 1940 | Gečialaukis | Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 306–308 psl.
- ↑ Aleksandrowo (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. (lenk.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10
- ↑ Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.