Seirijai

Koordinatės

54°13′52″N 23°48′50″E / 54.231°N 23.814°EKoordinatės: 54°13′52″N 23°48′50″E / 54.231°N 23.814°E

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Seirijų seniūnija

Gyventojų skaičius

933 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

SeirijaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Seirìjai
Kilmininkas:	Seirìjų
Naudininkas:	Seirìjams
Galininkas:	Seirijùs
Įnagininkas:	Seirìjais
Vietininkas:	Seirìjuose

lenk. Sereje,^[2]rus. Серее^[3]

Seirijai – miestelis Lazdijų rajone, šalia kelio 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai , Sūduvos aukštumoje. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Algirdo ir Vytauto).

Yra Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584 m.), A. Žmuidzinavičiaus vidurinė mokykla, lopšelis-darželis „Žibutė“, biblioteka, paštas (LT-67010).

Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Įmonės aikštėje galima mokytis joti, su instruktoriumi ir pakeliauti regioninio parko teritorijoje įrengtais Trako botaninio draustinio keliukais. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių.

Istorija[taisyti]

Žinomi nuo XVI a. pradžios kaip valdovo žemė, Ldk Žygimanto Senojo padovanota Jonui Sapiegai, o vėliau atitekusi Radviloms. Pirmasis dvaro savininkas Jurgis Radvila, Vilniaus pilininkas, 1537 m. pastatydino bažnyčią, o aplink dvarą pradėjo kurtis miestelis. Seirijai kurį laiką buvo kalvinizmo centras. Boguslavas Radvila, nors ir kalvinas, 1656 m. užrašė Seirijų bažnyčiai išlaikyti 12 valakų žemės. Mirus B. Radvilai, jo duktė Karolina ištekėjo už vokiečių kunigaikščio ir jam padovanojo Seirijus.

1795 m. Seirijai atiteko Prūsijai, čia buvo karališkasis dvaras. 1815 m. kartu su Užnemune priklausė Rusijos imperijai. XIX a. pradžioje išaugo drobių audimo pramonė. 1863 m. Seirijai buvo vienu iš sukilimo židinių, o 1863 m. rugpjūčio 7 d. Felikso Kolyškos vadovaujami sukilėliai čia kovėsi su rusų caro kariuomene. 1900 m. Seirijai smarkiai apdegė.

Sovietmečiu buvo „Vienybės“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas.

2003 m. patvirtintas Seirijų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1795–1815 m.	Prūsija
nuo 1815 m.	Augustavo gubernija, Lenkijos karalystė, Rusijos imperija
XX a. tarpukaris	Seirijų valsčiaus centras
sovietmetis	Seirijų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Seirijų seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė[taisyti]

Seirijai yra vandenvardinis vietovardis – pavadinimas kilęs nuo greta telkšančio ežero Seirijo, kuris savo ruožtu kilęs nuo Seiros upės vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės.

Gyventojai[taisyti]

Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2001 m.

1900 m.*^[3]

1970 m.^sur.^[4]

1982 m.^[5]

1986 m.^[6]

2001 m.^sur.

4 007

1 095

1 110

1 216

933

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[taisyti]

Aleksandras Ziskindas Maimonas (1809-1887) - žydų rašytojas, talmudo mokytojas.
Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) - lietuvių dailininkas.
Bronius Kazys Balutis (1880-1967) - diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Jokūbas Robinzonas (1889-1977) - žydų kilmės JAV ir Lietuvos teisininkas ir politikas.
Jonas Bielionis (1909-1957) - kompozitorius, chorvedys, pedagogas.
Antanas Kudzys (g. 1925) - inžinierius-statybininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.
Juozas Adomonis (g. 1932) - dailininkas, keramikas.
Stanislovas Jančiukas (g. 1937) - dailininkas, odininkas.
Gintautas Rudzis (g. 1963) - pedagogas, inžinierius, visuomenės veikėjas.
Vidas Kavaliauskas (g. 1965) - kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.