Rumšiškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Rumšiškės
Lithuania Rumszyszki 2.jpg
Tradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejuje
Rumsiskes COA.gif

Rumšiškės
Koordinatės 54°51′50″N 24°13′01″E / 54.864°N 24.217°E / 54.864; 24.217 (Rumšiškės)Koordinatės: 54°51′50″N 24°13′01″E / 54.864°N 24.217°E / 54.864; 24.217 (Rumšiškės)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Rumšiškių seniūnija
Gyventojų skaičius 1 651 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RumšiškėsVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Rum̃šiškės
Kilmininkas: Rum̃šiškių
Naudininkas: Rum̃šiškėms
Galininkas: Rum̃šiškes
Įnagininkas: Rum̃šiškėmis
Vietininkas: Rum̃šiškėse
Visuomeninis pastatas

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono vakaruose, prie Kauno marių, Kauno marių RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi (atidarytas 1974 m., 175 ha, ~100 liaudies architektūros paminklų, didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Yra medinė Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine), poeto Jono Aisčio muziejus, Antano Baranausko gimnazija, biblioteka, paštas (LT-56040), kultūros centras, turizmo informacijos centras, kaimo turizmo sodyba „Rumšiškės“.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kauno mariu regioninis parkas.png


Prie miestelio yra sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys. Prie miestelio, Rumšiškių miške auga Rumšiškių miško pušis (gamtos paminklas; 5 m apimties ir 30 m aukščio, 300 metų amžiaus), Kauno marių pakrantėje – Rumšiškių miško ąžuolas.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png KAUNAS – 20 km
Grabučiškės – 6 km
PRAVIENIŠKĖS II – 6 km
PRAVIENIŠKĖS I – 4 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kapitoniškės – 3 km
DOVAINONYS – 5 km
ŽIEŽMARIAI – 16 km
KAIŠIADORYS – 20 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio planas prieš II pasaulinį karą

Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 metų (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis, minimos kaip Rumsinker), tuo metu tai buvo žemės ar valsčiaus centras. 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai minima kaip kaimas. Manoma, kad gyvenvietė kūrėsi apatinėje Nemuno terasoje, į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio arba į šiaurę nuo Medejos upelio (Pravienos intako). Planas tikriausiai buvo linijinis, sodybos išsidėsčiusios pašlaitėje. [4] XV a. 1-ojoje pusėje jau ėmė formuotis radialinis planas.

1503 m. minimas Ldk Rumšiškių dvaras. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Rumšiškes užrašė Barborai Radvilaitei. [5] 1557 m. kaip miestelis. 1582 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją, kuria Rumšiškių gyventojai atleidžiami nuo pastotės prievolių, pakeičiant ją piniginiu mokesčiu. 1600 m. privilegija leisti savaitiniai turgūs pirmadieniais. 1635 m. Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestiečiams imti mišką statybai. XVII a. viduryje smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.

1700 m. Rumšiškių rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypų. XVIII a. 2-ojoje pusėje veikė pradinė mokykla. 1775 m. Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. 1791 m. gruodžio 12 d. Ldk Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, bet jau 1792 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.

XIX a. miestelis augo dėl pro jį einančių Vilniaus–Kauno ir Kauno–Gardino kelių, čia gyveno nemažai pirklių, prekiavusių geležimi, miško medžiaga, druska, silkėmis. 18321833 m. per gaisrus sudegė keletas parduotuvių ir gyvenamųjų namų. Grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį (12 arklių ir 3 vežimai). XIX a. miestelyje veikė ligoninė, vandens malūnas, prieplauka su sandėliais prekėms, meteorologijos stotis, dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, valdiška pradinė mokykla (nuo 1866 m.), buvo bažnyčia, sinagoga, žydų mokykla. 1890 m. nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai.

1907 m. sudarytas Rumšiškių planas (matininkas F. Sopkovskis), pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypų. XX a. tarpukariu miestelio plėtra prislopo, kadangi kelias Vilnius–Kaunas tapo beveik nenaudojamu (ėjo per demarkacinę liniją) nes ši siena buvo praktiškai uždaryta dėl nepalankių Lietuvos Lenkijos santykių. 1931 m. veikė 11 parduotuvių, 9 amatininkų dirbtuvės ir smulkios pramonės įmonės. 1944 m. miestelis sudegė, po gaisro teliko ~20 sodybų (iki 1949 m. senose vietose atstatyta ~30 sodybų). 19461947 m. miestelis perplanuotas (projekto autorius E. Konstantinavičius).

Statant Kauno HE, iki 1960 m. Rumšiškės perkeltos į dabartinę vietą, o Senosios Rumšiškės liko Kauno marių dugne 54°51′20″N 24°12′10″E / 54.85556°N 24.20278°E / 54.85556; 24.20278 (Senosios Rumšiškės) (miestelis užtvindant vietovę 19581959 m. perkeltas 2 km į šiaurės rytus, kur tuomet buvo Byliškės ir Vajakiškės). Paniro ir Rumšiškių piliakalnis. Dabartinės Rumšiškės ėmė kurtis 1956 m. – tai naujai pastatytas miestelis, iš senojo liko tik Rumšiškių bažnyčia kaip XVIII a. liaudies architektūros paminklas (po rąstą išardžius perkelta į naują vietą). Maždaug iki 1960 m. statyti vienaaukščiai mediniai sodybiniai namai, vėliau – daugiausia kapitaliniai. 1967 m. buvo 13 gatvių. [6]

Sovietmečiu buvo Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė (ūkio specializacija – daržovių auginimas; turėjo laukų drėkinimo sistemą). Pastatyta alytnamių, prekybos centras (architektas V. Putinas) su dviem parduotuvėmis ir kavine.

1998 m. patvirtintas dabartinis Rumšiškių herbas, miestelis pripažintas gražiausia Lietuvos gyvenviete.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. pabaiga – 1565 m. Rumšiškių valsčiaus centras Kauno apskritis
XIX a.  ?
19191946 m. Kauno apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501995 m. Rumšiškių apylinkės centras Kaišiadorių rajonas
1995 Rumšiškių seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio vardas kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės. XX a. tarpukariu vartota vienaskaitinė forma Rumšiškė arba Rumšiškis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1899 m.*[2] 1970 m.sur.[7] 1981 m.[8] 1986 m.[9] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
969 519 922 1 260 1 526 1 833 1 651
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rumšiškėse kurį laiką mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902), kuriam čia pastatytas paminklas (1967 m., skulptorius Vladas Žuklys; pakeliui nuo bažnyčios link marių pakrantės; dailės ir istorijos paminklas).
  • Miestelio kapinėse, į dešinę nuo koplyčios palaidotas poetas Jonas Aistis (1904–1973; perlaidotas 2000 m.). Stovi paminklinis biustas jam atminti (skulptorius Vladas Žuklys, architektas S. Petrauskas), koplytstulpis.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Румшишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 259 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Румшишки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl. (rus.)
  4. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 51 psl.
  5. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  6. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 44 psl.
  7. Rumšiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 118 psl.
  8. Rumšiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 523 psl.
  9. Rumšiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 586 psl.
  • Rumšiškės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 376 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]