Vilniaus vaivadija (1926–1939)
| Vilniaus vaivadija Województwo wileńskie |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
|
|||||||
 |
|||||||
| Valstybė: | Antroji Lenkijos Respublika | ||||||
| Administracinis centras: | Vilnius | ||||||
| Apskritys: | 8 | ||||||
| Oficialios kalbos: | Lenkų | ||||||
| Gyventojų: | 973 404 | ||||||
| Plotas: | 27 849 km² | ||||||
Vilniaus vaivadija (lenk. Województwo wileńskie) – viena iš 16 Antrosios Lenkijos Respublikos vaivadijų, egzistavo 1925–1939 metais su sostine Vilniuje. Faktiškai sukurta Vilniaus krašto vietoje (oficialiai iš Vilniaus žemės).
Didžiausi miestai: Vilnius, Ašmena, Dysna, Vileika.
Panaikinimas [taisyti]
Vilniaus paskutinis vaivada buvo Artur Maruszewski (1939 m. gegužės 19 d. – rugsėjo 18 d.). 1939 m. vaivadija buvo padalinta tarp Tarybų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, o Lenkijos valdžios organai veikė pogrindyje. Nuo 1942 m. kovo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai buvo Zygmunt „Albin” Fedorowicz.
Po karo vaivadijos teritorija atiteko Tarybų Sąjungai ir padalinta Lietuvos ir Baltarusijos TSR. Sienoms nepasikeitus, nuo 1991 m. priklauso Lietuvai ir Baltarusijai.
Čia vis dar gyvena skaitlingos lenkų tautinės mažumos grupės (30 % Vilniaus apskrityje, 63 % Vilniaus rajone).
Apskritys [taisyti]
Vilniaus vaivadija buvo suskirstyta į 8 pavietus (apskritis), kurie skirstyti į valsčius ir seniūnijas. Vėliau apskričių skaičius keitėsi
| Apskritis | Laikotarpis | Centras |
| Breslaujos apskritis | 1925–1939 | Breslauja |
| Dysnos apskritis | 1925–1939 | Glubokas |
| Dunilovo apskritis | 1925 | Dunilovas |
| Maladečinos apskritis | 1925–1927 | Maladečina |
| Ašmenos apskritis | 1925–1939 | Ašmena |
| Pastovių apskritis | 1926–1939 | Pastovys |
| Švenčionių apskritis | 1925–1939 | Švenčionys |
| Vileikos apskritis | 1925–1939 | Vileika |
| Vilniaus-Trakų apskritis | 1925–1939 | Vilnius |
| Vilniaus miestas | 1925–1939 | Vilnius |
Lietuviai [taisyti]
Į vaivadiją įėjo šios lietuvių žemės:
|
||||||||||
